DAUMANTO TOMO PILIPAVIČIAUS

tapybos paroda

ŽMOGIŠKASIS FAKTORIUS

Baigęs aspirantūros studijas VDA, po stažuočių Romoje bei Paryžiuje DAUMANTAS TOMAS PILIPAVIČIUS savo trečiojoje personalinėje parodoje pristato virš 40 tapybos darbų, sukurtų per pastaruosius kelerius metus. Pirmosiose personalinėse parodose autorius, siekęs išryškinti savo asmeninę bendrystę su gimtuoju miestu Vilniumi bei jo istorine būtimi, eksponavo išimtinai peizažo žanro darbus, o šį kartą dailininkas žvelgia į žmogiškąją būtį ir pristato portretinę tapybą.

Turėdamas galimybę betarpiškai susipažinti su Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Graikijos, Olandijos senąja ir šiuolaikine daile, kiek giliau pažinti amžinojo miesto Romos aurą, Paryžiaus vitališkumą tapytojas per šios patirties lauką veda žiūrovą į naujus ieškojimus savo kūrybinėje biografijoje. Tai pabrėžtinas dėmesys žmogui, jo galioms ir per šimtmečius, o gal ir tūkstantmečius nekintantiems siekiams ir prasmėms. Parodos atsiradimą inspiravo autoriaus nuostata, jog visa kas geriausio sukuriama civilizacijose, - tai visų pirma yra žmogaus, jo rankų, proto galios bei dvasios nuopelnas, o tik po to savo vaidmenį atlieka dažnai perdėtai garbinamų mechanizmų ir technologijų priedėlis. Šis požiūris išryškina tai, jog šių dienų visuotinis technologijų šlovinimas tėra efemeriška laikmečio užgaida, o postmoderniame kontekste pateikiamos mechanizmų griūtys ar kompiuterių lūžiai yra perdėm sureikšminti lyginant su žmogiškosios savasties problemomis, dvasinėmis deformacijomis, viskuo kas žmogiškai portretiška.

Iš autoriaus pasisakymo: Man svarbios žmogiškumo, būties problemos, ką reiškia būti žmogumi šiandien, kiek tai reikšminga laiko tėkmėje, kam tai svarbu, kokie mes esame ar galime būti įvairiose situacijose. Piešiant, tapant man svarbūs žmogaus dvasios įtampų ženklai portrete ir ar nieko nesimuliuojant iš tiesų įmanoma priartėti prie pirmavaizdžio, prie to, kas žmoguje amžina.

Kiek žmonės panašūs į save vienatvėje ir minioje, artimų ar svetimų grupėje, apskritai - kas daro meno kūrinį svarbiu, kai jame vaizduojamas žmogus? Šie ieškojimai užtruko ketverius metus. Savotiškai įdomu ir tai, jog portretų pristatymas personalinės parodos forma arba meno projekto pavidalu tapo daug ilgiau trunkančiu ir sudėtingesniu procesu nei tapybinės užduotys. Personalinė paroda dėl per pastaruosius metus nusistovėjusios meno vadybinės veiklos charakterio buvo pakankamai ilgai atidėliojama. Tačiau gyvenimo keliamus klausimus ir problemas stengiuosi spręsti teptuko pagalba, todėl jau galiu pradėti ruoštis sekančiam etapui. Koks jis bus - matysime vėliau.

Kviečiu plačiau su mano kūryba o ir bendrai su Lietuvos bei man pažįstamu Europos dailės gyvenimu susipažinti reguliariai atnaujinamame tinklapyje www.daumantas.net