2016 m. kovo 15 d. – balandžio 2 d.

 

RIČARDAS VYŠNIAUSKAS

Tapybos paroda

„PRISILIETIMAS“

Parodos atidarymas kovo 15 d., antradienį, 17 val.

RIČARDAS VYŠNIAUSKAS

 

RIČARDAS VYŠNIAUSKAS

www.ricardasvysniauskas.lt
Profesionalus architektas, tapytojas, architektūros firmos - UAB „Ričardo Vyšniausko laboratorija“ įkūrėjas ir vadovas
Gimė 1970.09.25 Vilniuje
1998 m. baigė VGTU, Architektūros fakultetą  (Magistro laipsnis)
Specializacija – Architektūrinių kompleksų regeneracija ir vystymas.
Nuo 2001 m. Lietuvos architektų sąjungos narys.
Nuo 2007 m.Lietuvos architektų rūmų narys.
Nuo 2003 iki 2019 m. - atestuotas architektas.

Pagrindiniai ir įdomesni architektūros darbai:
1999 - 2000 m. Tenisininko Aleksandro Volkovo „Teniso Akademijos“ rekonstrukcijos ir vystymo projektas, Kaliningradas, Rusija.
1999 – 2008 m. klubo „Universal“ komplekso su kino teatru, kazino, restoranais, spa, automobilių stovėjimo požemine aikštele ir kt. rekonstrukcijos, regeneracijos ir plėtros projektas, įgyvendinimas bei realizacija, Kaliningradas, Rusija.
2004 m.Vilniaus centrinės geležinkelio stoties bei aplinkinių rajonų rekonstrukcijos idėjinio architektūrinio-urbanistinio konkursinio projekto antroji vieta, Vilnius, Lietuvos Archiektų Sajungos organizuotas konkursas.
2005 - 2006 m. Miesto aikštės su paminklu Kosmonautams rekonstrukcijos projektas bei realizacija, Kaliningradas, Rusija.
2010 m. Nacionalinės dailės galerijos Rygoje rekonstrukcijos ir plėtros konkursinis projektas, Ryga, Latvija.
2011 - 2014 m. viešbučio „Shkiperskaja“ ir restorano „Fish club“ rekonstrukcijos, plėtros projektas bei realizacija. Kaliningradas, Rusija.
2011 - 2014 m. „Royal-Park“ koncertinio- viešbutinio pramogų komplekso rekonstrukcijos, plėtros projektas bei dalinė realizacija. Vladivostokas, Rusija.
2014 m. klubo „Universal“ - pramogų komplekso su prekybos centrais  rekonstrukcijos ir plėtros projektas. Kaliningradas, Rusija.
2015 -2016 m. Maskvos, Sankt Peterburgo, Pskovo, Ugličiaus miestų dvarų, karališkų arklidžių bei istoriškai vertingų pastatų restauracijos, rekonstrukcijos projektų ruošimas bei dalinė realizacija, Rusija

Personalinės tapybos parodos:
1993 m. Galerija „Arka“, paroda „Skirta K“
2014 m. „Lietuvos aido“ galerija, paroda „Kai angelai ateina medžių viršūnėmis“
2015 m. „Lietuvos žydų bendruomenės“ galerija, paroda „Kai angelai ateina medžių viršūnėmis“

Grupinė paroda :
1993 m., Galerija „Arka“, trijų autorių grupinė tapybos paroda

Apie architektūrą ir meną

Tai jau sena istorija, kuri prasidejo pries beveik 40 metų, kai man buvo septyneri. Kadangi labai megau piešti, mama nuvedė mane į Konarskio meno mokyklą, į kurią mane priėmė, kurią turėjau pradėti lankyti, tačiau kurioje pabuvau tik 1 valandą ir daugiau ten nepasirodžiau... Man tai pairodė negyva, liūdna ir nuobodu... net baisu. Pagalvojau - ką jie čia visi veikia, koks gi jiems čia įdomumas...?

Menas  - mano darbo ir asmenybės nematoma antroji pusė, kuri visada budavo šalia, visada nepastebima, tarsi antrame plane ir niekieno nematoma...

Net man įstojus į Achitektūros studijas ir ten pasimokius metus, dėl niekam nesuprantamų priežasčių studijos buvo metamos, pamirštamos ir būdavo imamasi teptuko... ir taip du kartus.
Tačiau, bandant stoti į VDA tapybos studijas, tuometinis priėmimo komisijos pirmininkas A. Šaltenis labai aiskiai paaiskino : „Baigi pradėtą, o tada galėsi ir pas mus ateiti!“

Architektūros studijos buvo baigtos, visų aplinkinių pastangomis, bet iki VDA tapybos studijų nebuvo prieita.

Vienas toks bičiulis, kuris užsiima medžio drožimu, o šalia - tapyba bei menais, dažnai manęs klausia, kaip laikosi mano tapyba? Atsakau, kad laukia savo laiko. Laikas kartais ateina ir tada viskas apsiverčia - kas buvo pirmame plane, pasitraukia į antrą planą, užleidžia vietą tapybai. Tai gali būti po metų ar penkerių, netgi po dešimties, bet būtinai bus. Minėtam kolegai yra kitaip, jis dirba kitu principu, sistemingai, tvarkingai ir nuosekliai.

Architektūra, interjeras, urbanistika - tai taip pat yra Didis Menas, bet dažniausiai tai surišta ir susaistyta su aplinka, žmonėmis, požiūriais, finansais, siekiais ir t.t. Žinoma, taip ir turi būti, jei yra profesionalus požiūris, o ne bandymas išsišokti arba pasirodyti.

Kai reikėjo nufilmuoti medžiagą šiai parodai, su operatoriumi reikėjo važiuoti į gamtą nufilmuoti reikiamą epizodą. Tada suveikė architekto mąstymas: kiek tai kainuos, kiek užtruks, apsimoka - neapsimoka ir pan., žodžiu, pasijuokėm, kad elgiuosi kaip architektas, kuris viską išskaičiuoja, apgalvoja ir suprojektuoja, o ne kaip laisvas meninkas...

Menas negali būti išskaičiuojamas arba numatomas - plačiaja prasme jis, visų pirma, turi būti svarbus sau pačiam, o tada tai gali būti pateikiama visuomenei, jai tam yra būtinybė... Su architektūra yra visai priešingai nuo pat pradžių: architektūra turi teigiamai įtakoti visuomenę ir jos aplinką, kelti gerovę, savijautą, siekti pelno, rūpintis žmonėmis, visuomene. Kaip rašė „Lietuvos rytas“ - „architektas - tai savotiškas daktaras, kuris gydo ne medikamentais, bet savomis priemonėmis“.

Žinoma, menas galutiniame rezultate atlieka tą patį vaidmenį visuomenėje, gal būt ir dar didesnį ir gilesnį... Menas yra įsipareigojimas visų pirma prieš save, laisvume ir platume požiurio... Tik laisvumas čia turi būti suvokiamas ne kaip anarchijos protrūkis, bet kaip begalinis kanonų ir taisyklių paisymas, laikymasis ir jų vertinimas.

 

Apie parodą ir darbus

Ši paroda yra mano anksčiau surengtų parodų "Kai angelai ateina medžių viršūnėmis“ ir „Skirta K.", tęsinys. Ten buvo – atėjimas, o šį kartą - prisilietimas. Prisilietimas prie kasdienybės, prie to, kas yra aplink mus, arčiau ar toliau.

Parodos ekspoziciją sudaro tapybos darbai bei keturi objektai, kurie yra tapybos darbų papildymas ir paaiškinimas. Visi eksponuojami darbai priimami ir suvokiami atskirai, bet tuo pačiu metu papildo vienas kitą, praplečia ir sudaro tarsi vientisą kūrinį, kaip kadrai kino fime, kurie galiausiai sudaro baigtinį filmo siužetą.

Ričardas Vyšniauskas