2-oji Vilniaus keramikos meno bienalė

2012 m. rugpjūčio 21 – rugsėjo 15 d.

2-oji Vilniaus keramikos meno bienalė

Parodos kuratorius Gvidas Raudonius

Dalyvauja:
Juozas Adomonis, Nora Aušrienė , Rasa Balčiūtė, Živilė Bardzilauskaitė - Bergins, Giedrė Bardzilauskė, Rolana Čečkauskaitė – Gkagka, Eugenijus Čibinskas, Konstancija Dzimidavičienė, Janina Džervutė, Eglė Einikytė - Narkevičienė, Agnė Gecevičienė, Genovaitė Jacėnaitė, Saulius Jankauskas, Edita Jakubonytė, Jurgita Jasinskaitė, Raimonda Jatkevičiūtė - Kasparavičienė, Aldona Jonuškaitė -Šaltenienė, Simona Kaunaitė, Agnė Kondrataitė, Ona Kreivytė - Naruševičienė, Valdas Kurklietis, Jolanta Kvašytė, Eglė Labanauskaitė - Steponavičė, Dalia Laučkaitė Jakimavičienė, Jovita Laurušaitė, Virginija Laužadienė, Rima Leipuvienė, Daiva Ložytė, Laimutė Matijošaitytė - Martinkienė, Giedrius Mazūras, Agnė Miliauskaitė - Tulabienė, Kristina Paulauskaitė, Ona Petkevičiūtė, Alvydas Pakarklis,Valdas, Pukevičius, Arvydas Poška, Mindaugas Pridotkas, Domilė Ragauskaitė, Reed Weir, Džiuljeta Raudonienė, Gvidas Raudonius, Remigijus Sederevičius, Agnė Šemberaitė, Rūta Šipalytė, Gražina Švažienė, Kostas Urbanavičius, Virginija Užusenytė, Rimas VisGirda, Aldona Visockienė, Egidijus Radvenskas, VDA - Eglė Barkevičiūtė, Goda Daugirdaitė, Julita Gečevska, Rūta Junutytė, Monika Ragelskytė, VDA/KDF - Evelina Pranaitytė, Ieva Bertašiūtė Grosbaha, Rasa Gedutienė.

2- oji Vilniaus keramikos meno bienalė, įgavusi pagreitį, kurį suteikė pirmosios ruošimo patirtis, rudenėjančioje sostinėje vėl kviečia apžvelgti pastarųjų dvejų metų Lietuvos ir iš jos kilusių užsienio keramikų kūrybą. Nors mūsų kraštas nedidelis, tačiau turime tikrai pajėgių, originalia kūryba garsėjančių keramikos meno kūrėjų. Bienalė į savo orbitą pamažu įtraukia tik čia naujausius savo kūrinius norinčius pristatyti dailininkus. Renginio darbų atrankos komisijai (Juozas Adomonis , Živilė Bardzilauskaitė - Bergins, Eugenijus Čibinskas, SauliusJankauskas, Rita Mikučionytė, Aldona Jonuškaitė - Šaltenienė, Gvidas Raudonius), kaip jau įprasta, teko gerokai paplušėti: pateiktų kūrinių buvo daugiau, negu galėtų sutalpinti Lietuvos dailininkų sąjungos Arkos galerija.

Viena iš svarbiausių šių metų naujovių – parodoje galėsime susipažinti ne tik su Lietuvoje gyvenančių keramikų darbais. Į kvietimą pateikti savo kūrinius atsiliepė Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje gyvenantys ir dirbantys dailininkai, tarp jų – keramikos meno pasaulyje gerai žinomas dailininkas ir pedagogas Rimas VisGirda. Kadaise jo iniciatyva į pamažu laisvėjančią Lietuvą atvyko žinomi pasaulio dailininkai, kūrę tuometiniame Panevėžio stiklo fabrike. Taip kartu su Lietuvos keramikais buvo įkūnyta Tarptautinių Panevėžio keramikos simpoziumų idėja, o šio miesto Dailės galerijos fonduose iki šiol kaupiama unikali keramikos kūrinių kolekcija.

Įdomus sutapimas – bienalėje savo kūrinius eksponuos ir dar vienas minėtų keramikos simpoziumų iniciatorius, tuometinio Panevėžio stiklo fabriko dailininkas Alvydas Pakarklis, jau senokai gyvenantis Amerikoje. Džiugu, kad paroda sudomino ir kitus su Lietuva susijusius dailininkus: JAV gyvenančią, keramikos studijas Vilniuje baigusią Norą Aušrienę bei kanadietę Reed Weir, kurios mamos, skulptorės iš Lietuvos Elenos Žebrauskaitės Weir kūrinių galime pamatyti ir Lietuvos Dailės muziejaus rinkiniuose.

Kita antrosios bienalės naujovė – nekonkursinė atrankos komisijos narių- keramikų kūrinių ekspozicija. Ji suteikia progą pasverti jos narių kūrybos potencialą. Komisija ne tik „sijojo“ pateiktus darbus, bet ir išrinks bienalės laureatus.

2010 m. profesionaliosios keramikos puoselėtojo, profesoriaus Liudviko Strolio (1905–1996) pagrindinės premijos laureatu buvo pripažintas keramikas iš Panevėžio Egidijus Radvenskas, todėl jis Arkos galerijoje pristato atskirą savo kūrinių ekspoziciją . Prieš du metus bienalės diplomais apdovanoti dailininkai pateikė savo darbus taip pat be išankstinės atrankos.

Tęsiant pirmosios bienalės tradicijas, šiais metais taip pat eksponuojami Vilniaus dailės akademijos bei jos fakulteto Kaune keramikos specialybės bakalauro ir magistro pakopos studentų darbai, kuriuos atrinko keramikos katedrų vadovai. Nors juose esama noro neatsilikti nuo pasaulinio meno tendencijų, bet nepamirštamos ir klasikinės vertybės: siekis keramikoje išryškinti ir kūrybiškai panaudoti medžiagų prigimtines savybes.

Bienalės kuratorius, dailininkas Gvidas Raudonius

 

2-oji Vilniaus keramikos meno bienalė vėl džiugina netikėtomis meninėmis įžvalgomis

 

Tad kokie gi pokyčiai per paskutinius dvejus metus įvyko mūsų keramikų pasaulyje? Didelis bienalės privalumas – renginio kuratoriaus, dailininko Gvido Raudoniaus entuziazmas ir išmonė. Šįkart keletas jo pasiūlytų naujovių sustiprino parodos prestižo pojūtį ir suteikė ekspozicijai solidumo. Pirmiausia, 2-oji Vilniaus keramikos bienalė išsiskiria autorių „geografija“, kadangi joje dalyvauja užsienyje kuriantys lietuvių kilmės keramikai. Parodoje matome Noros Aušrienės, Alvydo Pakarklio, Rimo Visgirdos iš JAV, Reed Weir iš Kanados. Tokie saviti „sugrįžimai“ praplečia keramikos matymo ribas, pradedant archainių tradicijų interpretavimu ir baigiant konceptualiomis formų modifikacijomis. Tai ženkli tarptautinio renginio paraiškos pradžia ir tvirtas žingsnis formuojant stiprią kuratoriaus kviestų autorių kolekciją.

Kita šios bienalės naujovė – atskira kūrinių atrankos komisijos kūrybos ekspozicija. Ją vadinčiau išlyginamąja, kadangi tiek parodos dalyviai, tiek žiūrovai gali kritiškai pažvelgti ir į „dievų virtuvę“. Šįmet itin tolerantiškai nusiteikę žiuri nariai (Juozas Adomonis, Živilė Bardzilauskaitė-Bergins, Eugenijus Čibinskas,Saulius Jankauskas, Rita Mikučionytė, Aldona Jonuškaitė - Šaltenienė, Gvidas Raudonius) ieškodami ekspozicijos visumos, atsisakė kai kurių darbų dėl pasitaikančių stilistinių atsikartojimų ir sutelkė dėmesį ne į konkretų dailininką, o kūrinio technologinius pasiekimus ar originalų sprendimą autoriaus kūrybos kontekste. Manau, kad atrankos komisijos darbe dalyvavę dailininkai, viešai rodydami savo kūrinius, yra atviri vaisingam kūrybiniam dialogui.

Dar vienas šių metų renginio akcentas parodų parodoje požiūriu – tai praėjusios bienalės prof. Liudviko Strolio vardo pirmąja premija apdovanoto Egidijaus Radvensko kūrinių ekspozicija ir tradicija tampantis VDA keramikos katedros absolventų kūrybos pristatymas.

Išskirtinis antrosios bienalės bruožas – kryptingas keramikos meno tradicijų puoselėjimas. Pirmojoje parodoje dominavusią stilistinių krypčių įvairovę keičia nauji formų plėtotės impulsai – šalia kamerinių trimačių objektų matome vis daugiau didesnės apimties plokštuminių, instaliacinio pobūdžio keraminių kūrinių. Palyginus stilistiniu požiūriu ši ekspozicija laikytina nuosaikesne, besiorientuojančia į mūsų keramikos lyderių kūrybą.

Abiejų bienalių kontekste išryškėjo skirtingų kartų keramikos meno puoselėtojų ratas. Tai Rasa Balčiūtė, Giedrė Bardzilauskė, Konstancija Dzimidavičienė, Genovaitė Jacėnaitė, Raimonda Jatkevičiūtė-Kasparavičienė, Danutė Jazgevičiūtė, Ona Kreivytė-Naruševičienė, Jolanta Kvašytė, Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė, Jovita Laurušaitė, Laimutė Matijošaitytė-Martinkienė, Ona Petkevičiūtė, Domilė Ragauskaitė, Džiuljeta Raudonienė, Agnė Šemberaitė, Rūta Šipalytė, Kostas Urbanavičius, Rūta Tamuliūnienė ir kt. Kas dveji metai rengiama paroda įgalina sekti nuolatinių parodos dalyvių kūrybos poslinkius.

Praėjusioje bienalėje dalyvavusius jaunuosius keramikus šiandien keičia kiti, tad renginys yra puiki galimybė vertis naujiems konceptualiems ieškojimams. Svarbu, kad debiutuojantys menininkai neišbarstytų kūrybinių ambicijų, kurių nestokoja vyresnės kartos keramikai, teikiantys prioritetus amato dalykams.

 

Dailėtyrininkė Rita Mikučionytė

 

Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedra

 

VDA Keramikos katedros absolventai yra plataus profilio dailininkai - keramikai, gebantys kurti funkcionaliosios meninės keramikos, keramikos dizaino, dekoratyviosios bei konceptualiosios keramikos srityse, žinantys ir gebantis valdyti bei derinti keraminės raiškos būdus (plastinė raiška, dekoravimas, degimo būdai), technikas ir technologijas, valdyti ir derinti vizualios raiškos būdus, technikas ir technologijas, derinti erdvės ir objekto santykį, komponuoti. Dailininkai geba eksperimentuoti kurdami ir siekti individualaus meninio stiliaus bei originalių meninės išraiškos formų, kūrybiškai reikštis įvairiais stiliais, žanrais ir formomis tiek pasirinktoje specializacijoje, tiek greta jos, moka reikšti savo menines idėjas raštu, žodžiu ir vizualiai, geba organizuoti, planuoti bei pristatyti kūrybinius projektus. Absolventai taip pat geba reflektuoti, moka analizuoti, sisteminti, taikyti ir vertinti informaciją bei ją panaudoti kultūrinėje tarpdalykinėje erdvėje, turi mokymosi visą gyvenimą pradmenis.

 

Vilniaus dailės akademija / Kauno dailės fakultetas

 

VDA Kauno dailės fakulteto keramikos katedros tikslas yra sukurti kūrybinę aplinką, kurioje studentai irdėstytojai vystytų savo profesinius gebėjimus meninės keramikos ir keramikos dizaino srityje. Katedra kuruoja ir rengia studentų parodas, dalyvauja „ERASMUS/SOCRATES“ studentų ir dėstytojų mainų programoje. Keramikos katedroje rengiamos I ir II pakopos (bakalauro ir magistro) universitetinės studijos. VDA KDF taikomosios keramikos studijų programos dailės bakalauras išmano ir geba taikyti teorines ir praktines žinias keramikos dizaino ir konceptualiosios–parodinės keramikos srityse, įgavęs keramikos dizaino (indų, keramikos interjere ir eksterjere) ir meninės keramikos (skulptūrinės plastikos, instaliacijų) kūrimo įgūdžius; išmano keramikos formavimo ir dekoravimo technikas; įgyja bendrus dailės disciplinų (piešimo, fotografijos, tapybos, kompiuterinio projektavimo, skulptūros ir kt.) įgūdžius.

VDA KDF taikomosios keramikos studijų programos dailės magistras geba keramikos technologines žinias derinti tarpdisciplininiuose, konceptualiuose, viešo meno ir užsakomuosiuose meno projektuose, moka eksperimentuoti bei sukurti unikalius, savitus ir konceptualius meno kūrinius; taikyti konkrečiam kūriniui tinkamą technologiją ir diegti technines naujoves; rengti autorines parodas, analizuoti ir kritiškai vertinti meninius ir kultūrinius reiškinius; taikyti teorines žinias praktinėje šiuolaikinės keramikos ir meno vyksmų analizėje.