2018 m. birželio 27 d. – liepos 26 d.
June 27 – July 26, 2018

(AT)KURTI / (RE)CREATE

VIII Lietuvos tekstilės meno bienalė /
The VIII Biennial of Lithuanian Textile Art

Parodos atidarymas birželio 27 d., trečiadienį, 18 val.
The opening of the exhibition on Wednesday, June 27, 2018

 

VIII Lietuvos tekstilės meno bienalė

 

 

VIII Lietuvos tekstilės meno bienalė

(AT)KURTI / (RE)CREATE

 

Valstybės atkūrimo šimtmetį Lietuvos tekstilininkai pažymi 8-ąja tekstilės meno bienale „(At)kurti“. Ši Lietuvai svarbi data įkvepia gilintis į valstybės atstatymo faktą, naujai interpretuoti istorinį, simbolinį ar semantinį (at)kūrimo aspektą. Lietuvos istorijoje atkurtos nepriklausomybės šimtmetis lemtingai paveikė tautos likimą, piliečių laisvės troškimą, savitą tautiškumo sampratą. Istorijos skaitymas – subjektyvus dalykas, todėl beveik penkiasdešimt parodos dalyvių valstybės atkūrimo šimtmetį traktuoja skirtingai, iš savo matymo taško, nevengdami šiuolaikinių interpretacijų, polemizuodami su stereotipais. Tekstilei tiesiogine prasme būdingas atkūrimo procesas, nes metmenys ir ataudai pavaldūs laikui, jie lengvai dyla, ỹra, pleišėja, tačiau tekstilės pluoštų dėka galima pristabdyti irimo procesą, užadyti ir restauruoti pažeistą audinį, kurį metaforiškai prilygintume  istorijai – laiko audiniui. Irimas ir atstatymas neatsiejami tiek nuo tradicinės, tiek nuo inovatyvios tekstilės sampratos.
Menininkų darbuose ryškėja iš asmeninių saviraiškos poreikių kylančios kūrybos strategijos – atgaminti / įvaizdinti / perkurti – t. y. nuo konktretaus simbolio, reiškinio ar įvykio konstatavimo iki perkūrimo (apropriacijos). Vieni menininkai pabrėžia istorinį ir kultūrinį išskirtinumą, kiti – etninę tradiciją, dar kiti žvelgia į valstybę kaip į ženklų ir simbolių visumą, perduodančią žinią apie tautos mentalitetą. Vyrauja metaforiškas minčių reiškimo būdas, valstybingumą tapatinant su namais, šeima, atpažįstamais tekstilės raštais. Kai kam aktualus semantinis lingvistinis (at)kūrimo kodas: kūrimas / atkūrimas / perkūrimas.
Parodoje galima švysti tradicinį ir kontraversišką požiūrį į (at)kūrimo procesą, taip pat skirtingas atlikimo technikas – greta audimo rankomis ir kitų įprastų būdų populiarėja kompiuterinis audimas ir inovatyvios technologijos. Eksponuojami skirtingų kartų autorių kūriniai. Greta meniniame gyvenime įsitvirtinusių gerai žinomų vardų, išsiskiriančių lengvai atpažįstamu stiliumi ir raiškos ekspresija, pristatoma nemažai jaunatvišku maksimalizmu dvelkiančių jaunųjų menininkų darbų. Ekspozicija patvirtina, kad šiuolaikinė tekstilė įvairi, kad nepaisant skirtingos gyvenimiškos ir kūrybinės patirties, menininkus jaudina tie patys bendražmogiški, egzistenciniai klausimai, jų asmeninis santykis su tėvynės istorija. Juk praeitis turi didžiulę reikšmę tautų ir bendruomenių tapatumo pojūčiui. Be istorijos negalėtume įvertinti dabarties. Ji padeda suprasti  žmonių gyvenimo būdą, papročius, lemia dabarties kultūrinius ir socialinius santykius, leidžia numatyti, kaip jie plėtosis ateityje.

Kuratorė prof. Žydrė Ridulytė
Organizatorės: prof. Eglė Ganda Bogdanienė, dr. Lijana Šatavičiūtė, Dovilė Tomkutė
Dizainas: Danas Bereznickas, Regina Kosmovski, Dovilė Tomkutė

Parodos remėjai: Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos Kultūros Taryba

 

PYNIMAS / BASKETRY

Japonijos pluošto menas

 

Japonijos pluošto meno kūrinių paroda

 

                      „Arkos“ galerija tęsia bendradarbiavimą su Japonijos menininkais. 2017 m. kartu su tarptautine tekstilės miniatiūrų bienale „Etno“ buvo eksponuojama Japonijos pluošto meno kūrinių paroda iš Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos Kėdainiuose fondų.
Šiais metais siūloma pažintis su visame pasaulyje garsiu Japonijos pynimo menu (angl. basketry). Tekstilės bienalę „(At)kurti“ papildo Japonijos dailininkų nedidelio formato pynimo meno kūrinių paroda. Keliasdešimties darbų kolekcija (kuratorė ir menininkė Kakuko Ishii) sudaryta iš neseniai 30-metį atšventusios Pynimo parodų grupės (angl. Basketry Exhibitions Group) narių kūrinių. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio Japonijoje gyvuojanti menininkų grupė, subūrusi arti šimto narių, plėtoja archajines krepšių pynybos technikas, jas taiko šiuolaikinėms erdvinėms  kompozicijoms. Iš tradicinių krepšių pynybos kilusi tarptautinė tekstilės pakraipa rado tinkamą dirvą Japonijoje, turinčioje senas krepšių gamybos tradicijas. Pynimas iš gamtinių pluoštų, popieriaus, vielos atskleidžia nepralenkiamą japonų gebėjimą perteikti pirmapradį medžiagos grožį, jį tikslingai pasitelkti dirbinio struktūrai paryškinti, jo dėka kurti subtilias užuominas ir iškalbingas potekstes. Pynimo parodų grupės ekspozicijos keliauja po pasaulį, supažindindamos su Japonijos kultūra ir neišsenkančiomis senų technologijų galimybėmis tarnauti šiuolaikiniam menui. Atidaryme dalyvaus Pynimo parodų grupės vadovė ir kolekcijos kuratorė Kakuko Ishii bei šios grupės atstovai Haruko Sugawara, Noriko Hagino, Akiko Mio, Masayo Kageyama, Nobuko Ueda.

Menotyrininkė dr. Lijana Šatavičiūtė

 

Mūsų Pynimo parodų grupė

 

Šioje parodoje pristatomas Japonijos pynimo menas kaip pluošto menas, kūrybiškai atskleidžiantis krepšių pynimo medžiagas ir technikas.
Visą XX a. devintąjį dešimtmetį tyrinėjau krepšių pynybą, daugiausiai dėmesio skirdama medžiagos ir struktūrinio mechanizmo tarpusavio sąveikai. Be to, pradėjau rengti kursus, siekdama Japonijoje paskleisti konceptualų požiūrį į krepšių pynybą. Kai kurie tuometiniai mano mokiniai vėliau ėmėsi organizuoti kasmetines pynimo meno parodas, toliau kultivuodami šią Japonijai naują meno šaką. Pirmoji paroda buvo surengta 1986 m. galerijoje „Senbikiya“ Tokijo Čiūo rajone. Nuo pat pradžių mūsų tikslas buvo mokytis vienam iš kito ir garsinti savo narius. Palyginti su valdžios remiamu tradiciniu bambukinių krepšių pynimo menu ar pynimo liaudies menu mingei, šiuolaikinis pynimo menas Japonijoje vis dar yra mažai paplitęs ir nelabai žinomas. Ši grupė stengėsi nepavirsti vadinamąja menininkų / amatininkų draugija ar aplink vieną pagrindinį menininką susiformavusia specifine mokykla. Žinojau, kad Japonijos kultūriniame klimate tokie dariniai labai greitai iškyla ir taip pat greitai žlunga, nes dėl specifinio / autoritarinio organizacijų pobūdžio dažnai nukrypstama nuo pirminių idealų. Mūsų grupę jungia tarpusavio pagarba ir įsitikinimas, kad kiekvienas iš mūsų turime ne tik būti kūrybingas menininkas, bet ir vadovauti tiek sau pačiam, tiek visai grupei.

Menininkė, kuratorė Kakuko Ishii

 

AT)KURTI / (RE)CREATE
The VIII Biennial of Lithuanian Textile Art

 

Lithuanian textile artists are commemorating the centenary of restored statehood by participating in the VIII Biennial of Lithuanian Textile Art (Re)Create. This important Lithuanian date has inspired them to contemplate the fact of the statehood restoration and has encouraged them to search for a new interpretation of the historical, symbolic or semantic aspects of (re)creation. In the history of Lithuania, the last hundred years till the restoration of independence had a critical influence on the destiny of the state, on the desire for freedom felt by its citizens and formed a specific concept of the nation.           

History reading is a highly subjective thing and, therefore, nearly fifty participants of this exhibition offer a variety of approaches towards the centenary of the statehood restoration looking at it from their own perspectives, sometimes embracing modern interpretations and disputing the stereotypes. A restoration process is literally typical of textiles because warp and weft are not time-proof, they easily fade, tear and disintegrate; however, fibres also allow us to stop the disintegration process through darning and restoration of the damaged fabric, which can be metaphorically seen as history, i.e. the fabric of time. Disintegration and restoration are integral to the concept of both traditional and innovative textiles.

The works of textile artists reveal creative stratagems born from their personal expression needs (reproduce / visualise / remake), i.e. the journeys from the identification of a specific symbol, phenomenon or event to its interpretation and remaking (appropriation). Some artists choose to emphasise historical and cultural particularities, others use ethnic traditions as a basis, while the rest think of the state as of the entirety of signs and symbols that represent the exclusivity of the nation. Metaphorical thinking prevails among the works: the statehood is identified with one`s home, family, or recognisable textile patterns. Some of the artists explore the semantic linguistic code of creation and re-creation.

Various artworks displayed at the biennial demonstrate both a traditional and a controversial approach towards the (re)creation process as well as different techniques: computerised weaving and innovative technologies are becoming increasingly popular in addition to hand weaving and other traditional methods. The works represent different generations of artists. Next to well-known names firmly established in the artistic circles and distinguished by easily recognisable style and expression methods, the exhibition also displays many pieces created by young textile artists that often reflect their youthful ambition. The selection of works confirms that modern textile art is highly versatile and that, despite differences in experience or creative careers, all artists raise the same universal existential questions and delve into their personal relationship with the history of their country. The past is always extremely important in forming the sense of identity of nations and communities. Without history, we could not assess the present. It facilitates the understanding of lifestyle and customs, determines present cultural and social relationships and allows predicting their future developments.

Curator: prof. Žydrė Ridulytė
Organizers: prof. Eglė Ganda Bogdanienė, dr. Lijana Šatavičiūtė, Dovilė Tomkutė
Design: Danas Bereznickas, Regina Kosmovski, Dovilė Tomkutė

Sponsors of the exhibition: Lithuanian Artists Association, Lithuanian Culture Council.

 

BASKETRY
Japanese Fiber Art

 

ARKA Gallery continues the collaboration with Japanese artists. In 2017 the exhibition of Japanese fiber art from the collection of Janina Monkute-Marks Museum-Gallery in Kėdainiai was exhibited along with the international Textile Miniatures Biennial ETHNO.

This year, the visitors will be introduced to the world-famous art of Japanese basketry. The exhibition of small scale artworks by Japanese artists complements the Textile Biennial (RE)CREATE. The collection of several dozen works (curator and artist Kakuko Ishii) includes pieces created by the members of the Basketry Exhibition Group that has recently celebrated its 30th anniversary. This Japanese artist group, active since 1980s and now uniting nearly one hundred members, develops archaic basketry techniques and adapts them to contemporary spatial compositions. This international textile branch originating from the traditional basketry has found a fertile ground in Japan, which can boast of very old basketry traditions. The braiding of natural fibers, paper, or wire reveals the unsurpassed ability of the Japanese to convey the intrinsic beauty of the material and to employ it purposefully to highlight the structure of the item creating subtle hints and multi-layered subtexts. The displays of the Basketry Exhibition Group travel around the world introducing the culture of Japan and the inexhaustible possibilities of using the ancient technologies in contemporary arts. The opening ceremony will be attended by the collection's curator Kakuko Ishii and the representatives of the Basketry Exhibition Group: Haruko Sugawara, Noriko Hagino, Akiko Mio, Masayo Kageyama, and Nobuko Ueda.

Art researcher dr. Lijana Šatavičiūtė

 

Our Basketry Exhibition Group

This exhibition is Japanese Basketry as Fiber work of art which let material and the technique of the basket unfold creatively.

Through 1980, I explored basketmaking, especially focusing on the interplay of material and structural mechanism.  And I started a class to introduce a conceptual approach to basketmaking in Japan. Some of my students from that period have been presiding over an annual basketry show since then to cultivate a new ground in Japan. The first show was held at Senbikiya Gallery, Chuo-ku Tokyo in 1986.The objective was then, and still is now, to generate mutual learning and promotion. In Japan, compared with the government-supported field for traditional art bamboo basketry and mingei folk basketry, the field for the contemporary basketry remains small and still not well known. The group avoided forming a so-called art/craft association or exclusive school of a core artist. I knew that in the Japanese cultural climate such attempts had seen quick rise and fall in a short time, for the exclusive/authoritative nature of organizations tends to distort its original ideal. It is a shared regard that binds our group and the conviction that each should be a leader to oneself and to the group, besides being a creative basketmaker.

Artist, curator Kakuko Ishii