2016 m. rugpjūčio 30 – rugsėjo 17 d.

 

Raimonda Jatkevičiūtė Kasparavičienė

Tapybos paroda

„AŠ ?“

Raimonda Jatkevičiūtė Kasparavičienė

 

 

 

RAIMONDA  JATKEVIČIŪTĖ  KASPARAVIČIENĖ

RAIMONDA JATKEVIČIŪTĖ KASPARAVIČIENĖ

Gimė 1959 m. gruodžio 12 d. Kaune.
1978 - 1984 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute (dabar Vilniaus  Dailės Akademija) keramiką.
Nuo 1984 m. dalyvauja parodose, simpoziumuose, pleneruose.
Nuo 1992 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
2009-2010 m. du mėnesius stažavosi Cite Internationale des Arts Paryžiuje, individualiai  dvi savaites Niujorke.
Dalyvavo Lietuvos meno kūrėjų asociacijos projekte - Aukštosios kultūros impulsai mokykloms (AKIM).
2014 m. skirta Valstybinė stipendija meno ir kultūros kūrėjams.
Kūrybinės išraiškos priemonės: aliejus, drobė, šamotinis molis.
Dalyvavo virš 90 grupinių parodų, plenerų, simpoziumų.
Gyvena Vilniuje.

Personalinės parodos

1991 m. Personalinė keramikos paroda, Galerija  „Arka“, Vilnius
2006 m. Personalinė tapybos paroda „Paprasti daiktai“, Jeruzalės galerija, Vilnius
2006 m. Personalinė tapybos paroda „Natiurmortai“, galerija „Darijaus papuošalai“, Vilnius
2009 m. Personalinė  paroda  „Paveikslai. Tapyba-keramika“, buvusieji Juodųjų  Pranciškonų Rūmai, Vilnius
2007 m. Personalinė tapybos paroda „Kėdė“ (kur. V.Poškus), galerija „Darijaus papuošalai“, Vilnius
2008 m. Personalinė tapybos paroda "Žalia juodame krante", L.Rėzos Kultūros Centro parodų salė, Juodkrantė
2011 m. Personalinė paroda „Piešiniai/Skulptūros“ LDS galerijos lange, Vilnius
2012 m. Personalinė paroda „O saulė vis grįžta“ Molėtų dailės galerijoje, Molėtai
2015 m. Personalinė skulptūros ir tapybos paroda „Pasikartojimai“, Galerija „Arka“, Vilnius

Tapybos paroda „AŠ ?“

Parodoje eksponuojami paveikslai, sukurti per metus. Turėjau surengti šią parodą, nes norėjosi tokiu būdu padėti tašką, kad judėti toliau. O gal susivokti, kas ta AŠ?
Parodos pavadinimą nusižiūrėjau nuo sienų „grafiti“. Klausimas, vertas dėmesio. Sakyčiau, netgi filosofinis. Nustebino jo lakoniškumas. O aš ar žinau, kas esu? Kokia esu? O kokia aš esu tapyboje ir dar galiu būti?
Kiekvieną kartą laukiu naujo paveikslo, tarsi visai pašalinis žmogus. Aš nežinau, koks jis bus. Taip, vaizduotė lyg ir žino, ką turi žinoti, bet kaip TAI nuguls ant drobės?
Labai patinka atsidurti netikėtose situacijose, kuriose tenka kažkaip išsivartalioti, išsibandyti, ko nedarius.
Ar mėgstate poeziją? Kažkaip taip nuskambėjo Augio Kepežinsko, LRT kultūros laidos režisieriaus, klausimas. Tuoj pat su viskuo sutikau, buvo be galo smalsu. Iš anksto džiaugiausi tikėtinais atradimais.
Piešėm paveikslus Artūro Valionio eilėraščiams. Aš pasirinkau šiuos du:

Ese mes: šablonas

būt geriau, jei
pasiliktum
(dėl viso gero)
dėl viso pikto

Meilės daina

ieškojau tavęs:
neradau
bet paieška
buvo sėkminga
(da capo al fine)

Vienuose paveiksluose vaizduoju pagrindinę veikėją, moterį Poeto akimis, kituose stebėtoja jau aš pati, kuriu savo scenarijų.
Niujorkas - Bruklino tiltas, Paryžius, Monmartro muziejaus sodelis, plenerai Nidoje, Aizputėj (Latvija), Miechove (Lenkija) - šios parodos motyvai.
Plenere Miechove nutapiau du paveikslus ekologine tema. Kodėl būtent ten supratau, kokia jautri esu žemės žalojimui? Visada buvau, tik nemaniau, kad kada nors tai pasireikš ir tapyboje. Buvo kelionė, visai atsitiktinė, į apleistus karjerus. Sudarkytas peizažas, rūdijanti, krūmokšniais apžėlusi, niekam nereikalinga technika, dar kažkas atgabenta šiaip iš kažikur. Toks beviltiškumas apėmė. O juk baigiame su tokiais vaizdais apsiprasti, lyg su natūraliu peizažu. Supratau, kad man dėl to labai skaudu. Todėl būtent Mechove ir gimė tokie peizažai.
Mes stebimi. Nejaugi neatsipeikėsim?
AŠ - vėl kita. Taigi, kokia ta AŠ tapyboje?
Ar žinau, kaip tapyčiau, pavyzdžiui, gėles?