2016 m. vasario 17 d. – kovo 5 d.

Lietuvos ir Suomijos menininkų paroda

KARELIJA

KARELIJA

 

Apie parodą ,,Karelija“

Lietuvių grafikė Inga Dargužytė 2011 metais viešėjo Kolin Ryynänen kūrybinėje stažuotėje Karelijoje, Suomijoje. Po viešnagės rezidencijoje kilo idėja ateityje surengti bendrą Karelijos ir lietuvių dailininkų parodą. Šios parodos mintis yra tokia, kad joje dalyvauja dailininkai, kurie tiesiogiai yra ar buvo susiję su Karelija ir jos regionu. Parodos ekspozicijoje bus rodoma įvairių meno sričių dailininkių iš Suomijos (Karelijos regionas) ir lietuvių menininkių, kurios lankėsi Karelijos krašte, darbai.
Parodoje dalyvauja keturios menininkės iš Suomijos: Outi Särkikoski, Heidi Vasara, Pia Sinkkonen, Johanna Turunen ir trys iš Lietuvos - Inga Dargužytė, Eglė Kuckaitė ir Laura Garbštienė.
Trijų savaičių viešnagės metu grafikė Inga Dargužytė išgyveno vienatvę mažame Koli miestelyje, esančiame Koli nacionalinio parko teritorijoje. Pagrindinis jos sukurtų grafikos darbų ciklo įkvėpimo šaltinis buvo žali Karelijos miškai. Giliosios spaudos raižiniuose dominuoja tik žalios spalvos atspalviai. Atspaudai tarsi mezginiai raizgiojasi ir estampo plokštumoje dėlioja įvairius raštus. Eglutės motyvas buvo pasirinktas neatsitiktinai. Karelijos teritorijoje auga daug eglių. Jos kuria amžinai žaliuojančios erdvės įspūdį. Šio medžio pasirinktą detalę grafikos atspauduose kaip dominuojantį elementą dailininkė raižikliu modeliuoja įvairiomis kryptimis. Iš jos kuria įvairias formas, raštus. Kai kurie grafikos darbai primena gamtos peizažą, kai kurie tampa nertiniais.
Eglė Kuckaitė Kolin Ryynänen menininkų rezidencijoje viešėjo 2011, 2008 ir 2005 metais.
Pirmąjį kartą, kūrybinės viešnagės metu sukūrė monotipijas. Dirbtuvėse autorė surado kareliško akmens plokštę. Nuo šio akmens buvo atspausta eilė darbų – monotipijų ant popieriaus ir drobės. Darbuose išryškėjo vaikystės tematika. Grafikos darbai atspausti ant mokyklinio sąsiuvinio popieriaus. Taip gimė simbolinis Eglės darbų personažas – Šyšokas. Androginiška figūra į kuodelius sušukuotais plaukais. Šią akmens plokštę iš Karelijos kalnų grandinės, susiformavusios prieš 2000 milijonų metų, parsivežė į Vilnių. Tą patį akmenį naudojo ir tapybos darbams ant drobės kurti.
Karelijoje Eglė Kuckaitė 2008, 2011 metais dirbo fotografijos ir video medijos srityse. Sukurti darbai eksponuoti Suomijoje (Ukko-Kolin), Nurmeso mieste (Suomija). E. Kuckaitė įvaldžiusi tradicines grafikos technikas, kuria instaliacijas, tapybos darbus, sienos akcijas. Jos kūryba kupina siurrealistiškų ir erotinių motyvų, minimalistinės raiškos ir gilių turinio parafrazių.
            Laura Garbštienė Koli kūrybinėje rezidencijoje viešėjo tris kartus. Kūrybinės stažuotės metu sukurtos fotografijos serijos "Tundra" (2007 m., 4 nuotraukos, 62 x 95 cm.) vizualiniai motyvai tiesiogiai susiję su kūriniuose "Love is" ir "This is a Love Song. The End" (Meilė yra. Meilės daina. Pabaiga. 2008 m., super 8mm filmas, konvertuotas į DVD, 3 min) plėtojamomis temomis. Pirmosiose nuotraukose menininkės personažas, paprašytas turistų, jų lankomose vietose fotografuojamas šiaurės Suomijos peizažų fone, kitose - ji pati arba jos personažas fotografuoja turistų lankomas vietas.
Lauros Garbštienės kūriniai "Love is", "This is a Love Song. The End" ir "Tundra" tampriai persipina tarpusavyje tiek juos vienijančia tema, tiek ir vizualiniais motyvais. Būdama rezidencijoje Karelijos Šiaurėje, Laura Garbštienė važinėja dviračiu studijos kambaryje. Įprastam pasivažinėjimui per mažas kambarys diktuoja važiavimo trajektoriją ratu prieš laikrodžio rodyklę. Video darbe panaudotas garso takelis "Melodija voveraitei klajoti" (angl.: "Melody to let a squirrel wander") ("Namų versija - ratu su melodija, leidžiančia voveraitei klajoti.", 2007 m., videoperformansas, 3 min. 11 sek.). Netikėtas siurrealistinis veiksmas sukuria absurdišką laukimo, vienatvės ir šventės sąlygiškumo nuotaiką.
Išskirtinis L. Garbštienės kūrybos bruožas – menininkės tapsmas pačios savęs subjektu: ji patalpina save į įvairias situacijas, tapdama jų dalimi ir performatyviai provokuoja žiūrovą.

Suomijos dailininkių darbuose vyrauja tapyba, grafika, fotografija ir temos, artimos kareliškam peizažui, gyvenimo būdui ir jo aplinkai.
Johanna Turunen kuria grafikos, tapybos srityse. Jos darbuose dominuoja gyvenimo ir mirties temos. Dailininkė kuria ne tik dvimačius kūrinius. Jos instaliacijose figūrėlės, garsas, video apjungiamas į bendrą visumą.   
Outi Särkikoski kuria ir gyvena Karelijoje. Ji -  keramikė. Jos objektuose dominuoja įvairios temos - tai ,,komentarai“ iš gyvenimo ar tiesiog technologiniai žaismingi eksperimentai medžiagoje. Ji kuria kompozicijas, instaliuoja atskirus objektus į grupes, taip išsakydama kūrinio idėją plačiau. Ji naudoja įvairias skulptūrines medžiagas ir taip atranda naujus išraiškos būdus. 
Pia Sinkkonen – grafikė, vizualiųjų menų atstovė. Ji kuria ne tik medžio raižinius, akrilo tapybą, bet ir dirba fotografijos srityje. Jos darbuose dominuoja subtilus supančio pasaulio problemų suvokimas.  Autorė – nardytoja. Ji domisi peizažu, ypatingai povandeniniu. Jai aktualu kokie objektai, gamtos reiškinių procesai slypi vandens pasaulyje. Tai ji fiksuoja fotoaparatu. Parodoje dailininkė eksponuoja fotografijas.
Heidi Vasara – tapytoja. Daugiausia ji kuria akvarelės technika. Esminis tapybos objektas – tradicinis peizažas. Jos uždavinys - sukurti trijų dimensijų erdvę ir taip akcentuoti aplinkos reikšmingumą.  Jos darbuose dėmesys skiriamas nuolatiniam dialogui su ją supančia aplinka. Dailininkė nesiekia perteikti išsamų objekto suvokimą, bet per abstrahuotą realybę patekti į vidinį jo pasaulį. 

Parodos atidarymo metu vyks 20 minučių performansas. Jame dalyvauja šokio ir performanso menininkė Minni Hirvonen iš Suomijos. ,,Mis Katastrofa ir Methane Burp“ - meninis vyksmas visuotinio atšilimo tema. ,,Mis Katastrofa“ – globalus personažas, kuris nužymėjo savo ženklus, keliaudamas po Baltijos regiono šalis, vėliau Pietų Europoje ir Pietryčių Azijoje. Performanso metu susijungs šviesos ir garsai, bus naudojamas plastikas, žvejybiniai tinklai.

 

Parodos kuratorė Inga Dargužytė
Tel. +370 612 72955