IX tarptautinė tekstilės miniatiūrų bienalė

IŠ DĖŽĖS / OUT OF THE BOX

IŠ DĖŽĖS / OUT OF THE BOX

 

LIUCIJA KRYŽEVIČIENĖ-HUTCHEON

tekstilės paroda

MIESTAS. METŲ LAIKAI

MIESTAS. METŲ LAIKAI

 

Kostarikietės tekstilininkės

Alehandros Gutiérrez Moya

inicijuotas meninis-socialinis projektas

WONDERWOMEN - ART BRA /
NUOSTABI MOTERIS – MENINIŲ LIEMENĖLIŲ KOLEKCIJA

2015 m. birželio 19 d. - liepos 11 d.

WONDERWOMEN - ART BRA

 

 

2015 m. birželio 19 d. 18 val. LDS Arkos galerijoje atidaroma IX tarptautinė tekstilės miniatiūrų bienalė „Iš dėžės / Out of the box“, Liucijos Kryževičienės-Hutcheon personalinė paroda „Miestas. Metų laikai“  ir kostarikietės tekstilininkės Alehandros Gutiérrez Moya inicijuotas meninis-socialinis projektas „WonderWomen Art Bra“ – moteriškų liemenėlių kolekcija, sukurta keturiasdešimties Centrinės Amerikos (Kosta Rikos, Nikaragvos, Urugvajaus ir kitų šalių) moterų, siekiančių atkreipti visuomenės dėmesį į moters vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje.

IX tarptautinė tekstilės miniatiūrų bienalė „Iš dėžės / Out of the box“ pristato per 80 menininkų iš įvairių pasaulio kampelių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Skandinavijos, Baltarusijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų Europos šalių, taip pat Azijos kraštų (ypač daug Japonijos menininkų) ir Amerikos. Paroda (kuratorė Žydrė Ridulytė) veiks iki liepos 11 d.

Bienalės koncepcija turi perkeltinę ir tiesioginę prasmę. Dėžė – reglamentacijų, apribojimų ir taisyklių simbolis, anglų kalboje (Out of the box) reiškiantis išsilaisvinimą iš stereotipų, gebėjimą pasaulį išvysti naujai, be asmenybę niveliuojančių išankstinių schemų. Lietuviams dėžė asocijuojasi su skrynia, kurioje nuo seno laikomas brangiausias moters rankomis sukurtas turtas: audeklai, drabužiai, rankdarbiai.

Eksponuojami įvairūs darbai, derinantys tiek tradicines, tiek inovatyvias formas, atspindintys autorių individualybes ir pasaulyje vyraujančias tekstilės meno tendencijas. Miniatiūros išsiskiria aktualizuotu požiūriu į bendražmogišką ir istorinę praeitį. Vienoms būdingi tapatybės ir autentiškumo ženklai, rimtis ir savistaba, kitos trykšta ironija, emocijų kibirkštis įskeliančiu ekscentriškumu.

Greta pagrindinės ekspozicijos bus pristatytas kostarikietės tekstilininkės Alehandros Gutiérrez Moya inicijuotas meninis-socialinis projektas „WonderWoman Art Bra“ („Nuostabi moteris – meninių liemenėlių kolekcija“), sukurta keturiasdešimties Centrinės Amerikos (Kosta Rikos, Nikaragvos, Urugvajaus ir kitų šalių) moterų, siekiančių atkreipti visuomenės dėmesį į moters vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje. Kiekviena autorė kūrė savo liemenėlę, pabrėždama jai rūpimus dalykus: moters seksualumą, grožį, motinystę, tautinį išskirtinumą, primindama krūties vėžio grėsmės problemą. Iš daugybės moterų liemenėlių formuojamas daugiaplanis moters portretas, aukštinantis moters patrauklumą, kartu atveriantis jos gyvenimo skaudulius – ligas, patiriamą smurtą.

Pagrindinę bienalės ekspoziciją papildo vienos iš ankstyvųjų lino miniatiūrų simpoziumų organizatorės Liucijos Kryževičienės-Hutcheon personalinė paroda „Miestas. Metų laikai“, kurioje eksponuojami pastarojo laikotarpio menininkės darbai.

Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje tekstilininkai vieni pirmųjų pradėjo ieškoti kontaktų su kitų šalių kolegomis. Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Tekstilininkų sekcijos pirmininkė Liucija Kryževičienė su Jūrate Urbiene ir grupelė entuziasčių anuomet iškėlė ambicingą uždavinį sukviesti menininkus iš viso pasaulio į mini tekstilės simpoziumą „Linas vakar, šiandien, rytoj“. 1992, 1994 ir 1996 m. surengti lino miniatiūrų simpoziumai buvo svarbus žingsnis, skelbiant pasauliui apie nepriklausomos Lietuvos egzistavimą, siekiant tarptautinės dailininkų bendruomenės palaikymo. Vilniuje susirinkę kelios dešimtys tekstilininkų iš įvairių Europos kampelių, JAV ir Kanados kūrė kompozicijas iš lino, klausėsi lietuvių etnologų paskaitų apie ilgaamžę linininkystės tradiciją, kelionių po mūsų šalį metu stengėsi geriau pažinti dar nežinomą Lietuvą.

Lietuvos dailininkų sąjungos Tekstilininkų sekcijos vadovė  Žydrė Ridulytė ėmėsi iniciatyvos atgaivinti tekstilės miniatiūrų bienales. Nuo 1992 m. iki 2013 m. Vilniuje buvo organizuotos aštuonios tarptautinės mini tekstilės (jau ne tik lino) bienalės, skirtos šiuolaikinio pasaulio aktualijoms: tautų bendrabūvio („Atviras laiškas“, 2005), istorinio palikimo („Lino archetipas“, 2007; „Šimtmečiai ir akimirkos“, 2009), civilizacijos išlikimo („Išnykti / Išlikti“, 2011), menininko vietos pasaulyje („Mintys – tai...“, 2013). Pastarojo dešimtmečio tekstilės miniatiūrų bienalėse buvo galima išvysti ne vieną pirmųjų Vilniaus lino simpoziumų dalyvę, tarp jų lietuvių bičiule tapusią škotę Fioną Hutchison, kuri Vilniuje 1992 m. sukurtas miniatiūras lagamine slapta nugabeno į Edinburgą ir ten eksponavo, taip pat ir Helsinkio meno universiteto profesorę Heleną Lupari, atvėrusią šios Suomijos aukštosios mokyklos duris lietuvių tekstilininkų stažuotėms. Tekstilės miniatiūrų bienalės padėjo surasti bendraminčių, patvirtino, kad svarbių politinių pokyčių akivaizdoje, ypač svarbus skirtingų tautų menininkų bendradarbiavimas.

Menotyrininkė dr. Lijana Šatavičiūtė