2014 m. rugsėjo 2 – 27 d.

Lietuvos, Latvijos, Estijos Dailininkų sąjungų paroda

KELIAS / CEĻŠ / KETT,

skirta Baltijos kelio 25 metų sukakčiai paminėti

Parodos atidarymas rugsėjo 2 d., antradienį, 18 val.
Spaudos konferencija 17 val.

 

Parodos organizatorius:
Lietuvos dailininkų sąjungos galerija
ARKA
Partneriai:
Lietuvos dailininkų sąjunga
Latvijos dailininkų sąjunga
Estijos dailininkų sąjunga
Latvijos dailininkų sąjungos galerija
Pärnu muziejus
Estijos Nacionalinė Biblioteka
Rėmėjai:
LT Kultūros taryba
UAB „Libra Vitalis“ Igepa group
Spaustuvė „Petro ofsetas“
Viešbutis „Europa City Vilnius“

 

-----------------------------------------------------------------------------

 

September 2 – 27, 2014

The exhibition of Lithuanian, Latvian and Estonian
Artists’ Associations

“KELIAS / CEĻŠ / KETT”

Dedicated to the 25th anniversary of Baltic Way

Press conference on Tuesday, 2 September, at 5 pm
Opening of the exhibition on Tuesday, 2 September, at 6 pm

 

The organiser:
Lithuanian Artists’ Association Gallery
ARKA
Partners:
The Lithuanian Artists’ Association
The Artists' Union of Latvia
The Estonian Artists‘ Association
The Gallery of Artists’ Union of Latvia
Pärnu Museum
The National Library of Estonia
Sponsors:
LT Kultūros taryba
UAB „Libra Vitalis“ Igepa group
Printing-house „Petro ofsetas“
Hotel „Europa City Vilnius“

 

KELIAS / CEĻŠ / KETT

 

Paroda „KELIAS / CEĻŠ / KETT“ - Baltijos šalių vienybės simbolis

 

2014 m. rugsėjo 2 d., Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje ARKA Vilniuje atidaroma jungtinė Lietuvos, Latvijos ir Estijos paroda „KELIAS / CEĻŠ / KETT“, skirta  Baltijos kelio 25-mečiui paminėti. Paroda yra svarbus įvykis tiek menine, tiek pilietine prasme, primenantis jaudinančias Baltijos šalių vienybės akimirkas ir nepriklausomybės dvelksmą.
Parodos sumanytoja ir kuratorė Dovilė Tomkutė-Veleckienė siekė akcentuoti šalių vienybės liudijimus Baltijos kelyje. Vienybė svarbi ir šiandien, siekiant atskleisti menininkų pozicijas vieningame projekte, atspindinčiame sudėtingus laikmečio pokyčius, skirtingas Baltijos šalių ekonomines, politines ir kultūrines situacijas. Parodoje pasitelktos visuomenei ir kūrybai aktualios laisvės, nepriklausomybės, valstybingumo, tautinio  identiteto idėjos buvo apibrėžtos „kelio“ kaip ėjimo į priekį, žmogaus gyvenimo kelio, nūdienos aktualijų meninės išraiškos metafora. Šiame kontekste verta prisiminti, kad kelio sąvoka mitologinėje ir įvairių religijų sampratoje yra daugiaprasmė, atspindinti ne tik atkarpą tarp dviejų taškų erdvėje, tačiau įvardijama ir dangaus, kalno, pasaulio medžio viršūnės simboliais. Kelionės tikslas - tai kelio pabaiga, atspindinti  ir svarbiausias sakralines vertybes. Baltijos kelio tikslas - kartu ir pabaiga - tai Nepriklausomybės pradžia. Kiekvienos Valstybės įgyvendintas ir išgyvenamas skirtingai ir šiandien. Kaip šį daugiaprasmį laisvės siekio procesą analizuoja, supranta, o gal permąsto skirtingų šalių, įvairių meno sričių menininkai?
Parodoje pakviesti dalyvauti profesionalūs menininkai iš  Latvijos, Estijos ir Lietuvos tarsi pakartojo Vilniaus tapybos trienalių idėją. Latvijos ir Estijos dailininkų sąjungų kuratoriai savarankiškai suformavo kolekcijas, kur šalis atstovauja po dvylika autorių. Didžiausią parodos dalį su trisdešimt šešiais dalyviais sudaro lietuvių kolekcija. Ji atsirado laisvu kandidatavimo būdu, netgi specialiai sukuriant kūrinius. Spalio mėnesį numatyta parodą perkelti į Rygą ir eksponuoti Latvijos dailininkų sąjungos galerijoje. Vėliau ekspozicija keliaus į Naujojo meno muziejų Pärnu ir Estijos Nacionalinės bibliotekos galeriją Taline.
Estijos dailininkų sąjungos kolekcija (kuratorė Inga Heamägi) šioje ekspozicijoje yra lyderė dėl stiprių skirtingų kartų menininkų pasirinkimo. Jai būdingos ekstremaliai skirtingų polių idėjinės ir plastinės pozicijos, apžvelgiančios nūdienos globalios visuomenės gyvenimą. Žmogaus ir aplinkos santykis, visuomenės ir individo būtis atsiskleidžia raiškos būdų įvairovėje. Tarp tradicinių tapybos, grafikos ir skulptūros formų įsiterpia instaliacijos ir video kūriniai. Jie kuria neapibrėžtus, ekstremalius kelio, judėjimo ir kovos pavidalus. Naujus abstrakcijos instrumentus pasirinkęs vienas ryškiausių šiuolaikinės estų tapybos atstovų - tapytojas Jaan Elken išsiskiria šiuolaikinės realybės liudijimais - ženkliška, juodai baltų tonų tapyba, skleidžiančia gatvės grafičių, printų energiją. Naudodamas nervingai agresyvius juodai baltus potėpius, jis kurią stilių, dažnai vadinamą „grafiti abstrakcionizmu“. Stebina masyvios Johnson & Johnson formos. Vano Allsalu tapybos ekspresionistiniai ekspromtai atsiveria gaivališka energija, Siim Tanel Annus fragmentiški printai atskleidžia metalo raižinių statiškas fotografines formas. Ryškios identiteto paieškos žymi Tanjos Muravskajos video kūrinius.
Latvijos dailininkų sąjungos kolekcijoje (kuratoriai Igors Dobičins, Inese Baranovska) pristatomos skirtingų kartų autorių ir skirtingų meninių išraiškų modernios idėjos ir patirtys. Čia dominuoja tapybos darbai, išsiskiriantys plastine įvairove, nūdienos aktualijomis. Latvijos menininkai akcentuoja  svarbiausią pasirinkimo laisvę - būti menininkais. Tai reiškia galimybę puoselėti ir religijos laisvę, laisvę laužyti stereotipus, laisvę būti savimi. Tad ir šiuolaikinio meno svarbiausia prasme tampa tiesa. Baltijos kelio samprata atsiskleidžia ir fotografiškai, ir dekoratyviai vizualiai (Patricija Brekte, Rihards Delvers), ir netiesiogiai (Ansis Butnors), tapybiškų metaforų pavidalais (Sigita Daugule),  hiperrealistiniais ir popmeno aspektais (Neonilla Medvedeva, Rihards Delvers, Laura Ozola). Ypač išsiskiria Juris Utāns kūriniai, plačiai išnaudojantys meninę raišką, kaip svarbią visuomeninio dialogo priemonę. Anksčiau sukūręs alegorinius žinomų politikų portretus, menininkas ir šioje parodoje įtaigiai akcentavo asmeniškų ir globalių idėjų ryšį. Karlis Silins atskleidžia sulėtintą tapybinės kalbos ir kelio vizualumo susiliejimą. Igors Dobičins metalo plastikos skulptūros yra įtaigi jo emocijų ir idėjų medžiagos išraiška.
Lietuvos dailininkų sąjungos kolekcijoje (sudarytoja Dovilė Tomkutė-Veleckienė) dominuoja tapyba. Tačiau įtraukta juvelyrikos, keramikos autorių, kurie papildo konceptualią, dekoratyvią darbų kryptį. Tebėra ryški ir ekspresinė linija, realius motyvus ir abstrakcijas eksploatuojantys  kūriniai. Turinio prasme lietuviškoji kolekcija subtilesnė, be deklaracijų, iššūkių ir kontrastų, niuansuotai  akcentuojamas filosofinis žmogaus ir kelio santykio aspektas, tad  beveik kiekvienas autorius vertas atskiro apibūdinimo.
Vizualiai įtaigiai žmogiškosios kančios kelio idėją  įtikinama tapybine raiška įkūnija Aleksandro Vozbino  tapybos darbai. Daugiaprasmės gyvybinės energijos sklidina Dainiaus Trumpio tapyba. Spalvomis ir plastine forma  paveikūs Vilmanto Marcinkevičiaus tapybos veidažmogiai. Simbolinių prasmių ieškantis  Algimantas Biguzas  įtikina tapybos raiška, Michelangelo Antonioni filmų nuotaiką skleidžia Gintaro Plemono Janonio tapyba. Dekoratyvumu ir plastiniu įvairiapusiškumu pasižymi Jolantos Kyzikaitės kompozicijos, infiltruojančios nūdienos aplinkos  aktualijų svarbą. Ričardas Bartkevičius kelio trajektorijas plastiškai suveda į kelio - kopėčių - bėgių transformacijas. Mindaugas Breiva įtaigiai kinematografiškai paliečia laiko, erdvės aspektus. Pirmapradžiu būties pulsu dvelkia Monikos Furmanavičiūtės ekspresyvūs darbai. Abstrakcijų įtaiga ryški Dalios Kasčiūnaitės kūriniuose, atskleidžiamos įvairiapusiškos tapybos kalbos gelmės. Abstrakčia ir tapybiškai daugiaplaniška kalba kelio idėjas įtikinamai paliečia Arūnė Tornau, Simonas Skrabulis. Lyriškos intonacijos ryškios Ričardo Garbačiausko, Lionės Grigaliūnaitės, Irenos Breivienės  abstrakcijose. Įtikinamai daiktiškąją pusiausvyrą abstrakcijų stilistikoje pasirinko Loreta Zdanavičienė, tapybiškai grafiškos yra Jūratės Mitalienės kompozicijos. Hiperrealistinės ir estetizuotos formos skleidžiasi Miglės Kosinskaitės kūrinių numanomose istorijose, Andriaus Miežio kūriniams nestinga plastinės įvairovės, Dovilės Tomkutės atspauduose  perteiktos nostalgiškas kelio idėjos, Daliutė Ivanauskaitė nepaliauja stebinti grafinės kalbos šviežumu ir fantazija.
Pirmoji  Baltijos „Kelio“ paroda reikšmingai įprasmino istorinę datą ir  tapo svarbiu šių šalių meninio gyvenimo atspindžiu. Nepriklausomybė meno erdvėje reiškia individulias idėjų paieškas, atskleidžia svarbius kintančius procesus. Tačiau svarbiausias įvykis yra tai,  kad Estija, Latvija ir Lietuva pagaliau iš naujo atrado viena kitą Baltijos šalių erdvėje. Tikėtina, kad tokios parodos, inicijuojamos Lietuvos, Latvijos ir Estijos dailininkų sąjungų, vyks ir toliau, jos padės atskleisti ir palyginti, kas mes esame ir meninėje erdvėje. Baltijos kelias yra  nesustojantis procesas. Jis generuoja atsinaujinimą, meninės bendrystės ir kūrybiškumo idėjas.

Dailėtyrininkė Nijolė Nevčesauskienė

----------------------------------------------------------------------------------------------

 

The exhibition “KELIAS / CEĻŠ / KETT”- the symbol of unity of the Baltic countries

 

On September 2, 2014, in the Lithuanian artists association gallery “Arka“ in Vilnius the joint exhibition of Lithuania, Latvia, Estonia “KELIAS / CEĻŠ / KETT”, dedicated to commemorate the 25th anniversary of The Baltic Way is being opened. The exhibition is an important event both with respect to artistic and civil sense, reminding the exciting moments of unity of the Baltic countries and the breathing of independence.
The initiator and curator of the exhibition Dovilė Tomkutė-Veleckienė was seeking to highlight the evidence of the unity of the countries in The Baltic Way. Unity is as important today as it was earlier, trying to reveal the positions of the artists in the unified project, reflecting complicated changes of the period, different economic, political and cultural situations of the Baltic countries. In the exhibition the ideas of freedom, independence, national identity, self-dependence of state system were employed and were expressed by the metaphor of “way” meaning moving forward as well as in the general path of human life. It is necessary to mention that the concept of road in the mythology and understanding of it in different religions is multipartite reflecting not only the interval between two points in space, but is being expressed by the symbols of heaven, mountain, the top of the tree of the world. The aim of the travel is the end of the road, reflecting the most important values. The aim of The Baltic Way is the end at the same time – that is the beginning of the independence. It is implemented by every state and is being carried out differently even today. How is the multidimensional process of seeking for freedom being analyzed, understood or maybe reflected by the different artists, from different countries representing different spheres of art?
Professional artists from Latvia, Estonia and Lithuania were invited to participate in the exhibition as if duplicate the idea of Vilnius triennial. The curators of Latvian and Estonian Artists’ Associations independently formed their collections, where the twelve authors represent each country. The biggest part of the exhibition is being represented by thirty six Lithuanian authors. It appeared by the open candidacy, even intentionally producing works of art for this occasion. In October the exhibition will travel to Riga, to gallery of Artists’ Union of Latvia, later on – to Pärnu Museum and to Estonian National Library in Tallinn.
The collection of Estonian Artists’ Association (curator Inga Heamägi) is the leader of this exposition due to the choice of strong artists of different generations.  The exceptional polarized ideas and plastic positions, embracing modern life of global society are characteristic to this exposition. Ratio of human and environment, the existence of society and individual being is reflected in the variety of the ways of expression. Among traditional painting, graphic art and sculpture forms appear installations and pieces of video art. They create undetermined, extreme shapes of the way, motion and fight. New instruments of abstraction are being chosen by Jaan Elken, one of the most famous representatives of modern Estonian painting. He distinguishes by reflecting modern reality evidence – monochromatic tones in painting, expressed by the signs, propagating the energy of street graffiti or print art. Using nervously aggressive monochromatic strokes he creates the so-called style of “graffiti abstractionism”. Massive forms of Johnson & Johnson astonish. Expressionistic impromptu in Vano Allsalu paintings open with vital energy, Siim Tanel Annus fragmentary prints reveal static photographic forms of metal carvings. Vivid search for identity marks video art works by Tanja Muravskaja.
Latvian Artists’ Association collection (curators Igors  Dobičins, Inese Baranovska) introduces authors of different generations with various artistic ides  of modern expression as well as different experiences. Painting is predominant – the works differ in plastic variety, modern topicality. Latvian artists highlight the most important freedom of choice – to be the artists. This means the possibility to cherish the freedom of religion, freedom to break stereotypes, freedom to be your own self. So the main essence of modern art is truth. The notion of The Baltic Way is reflected photographically and decoratively visually (Patricia Brekte, Richards Delvers) and indirectly (Ansis Butnors), in the shapes of picturesque metaphors (Sigita Daugulė), the aspects of hyperrealism and pop-art (Neonilla Medvedeva, Richards Delvers, Laura Ozola). Especially distinguishing are the works of Juris Utans, widely applying artistic expression as important means of public dialogue. In the past having created the allegoric portraits of the well-known political figures, the artist in this display persuasively emphasized the bond between personal and global ideas. Karlis Silins reveals the slowed down merging of the language of painting and visuality of the way itself. Igors Dobičins’ metal plastic sculptures are the persuasive expression of his emotions and materialized ideas.
In the collection of Lithuanian artists association (compiled by Dovilė Tomkutė-Veleckienė) painting is predominant. However representatives of jewelry and ceramics are included – they supplement the conceptual decorative art trend. Expression line is still vivid as well as pieces of art, maintaining real motives and abstractions. With respect to content Lithuanian collection is more subtle, without declarations, challenges and contrasts. Nuances accentuate philosophical aspects of relationship of human and the way. That is why practically every author deserves a separate definition.
Visually persuasive is the idea of human path of torture embodied by Aleksandras Vozbinas in his convincing artistic manner. Dainius Trumpis paintings are full of multidimensional energy. Colors and plastic shapes of Vilmantas Marcinkevičius “facehumanoids” are very convincing. Algimantas Biguzas is in the constant search of symbolic meaning – his artistic manner makes you believe in him. Gintaras Palemonas Janonis painting is full of mood of Michelangelo Antonioni.  Compositions of Jolanta Kyzikaitė are marked by decorative and plastic multiangular being, infiltrating the importance of topicality of modern environment. Ričardas Bartkevičius composes the road trajectories plastically compiling the way into ladder and afterwards into railway transformations. Mindaugas Breiva convincingly and cinematographically touches the aspects of time and space. Expressive works of Monika Furmanavičiūtė smell of the primeval pulse of just being. Deep notion of abstraction in Dalia Kasčiūnaitė works reveals multidimensional depths of the language of painting. Abstract and multiangular language of painting - the idea of road -persuasively reveals Arūnė Tornau, Simonas Skrabulis. Lyric tones are vivid in abstractions of Ričardas Garbačiauskas, Lionė Grigaliūnaitė, Irena Breivienė. The balance of the material part of being is convincingly reflected in the stylish compositions of Loreta Zdanavičienė. Compositions of Jūratė Mitalienė combine the manner of painting and graphic art. Hyperrealistic and aesthetic forms open in the imaginary stories of Miglė Kosinskaitė creations, Andrius Miežis works are abundant with plastic variety. In the prints of Dovilė Tomkutė nostalgia to the idea of the way itself is being reflected, Daliutė Ivanauskaitė does not cease to astonish with fantasy and freshness of the graphic language.
The first exhibition “KELIAS / CEĻŠ / KETT” has significantly commemorated the historical date and became an important reflection of the artistic life of all three Baltic countries. Independence in the sphere of art means the search for individual ideas, revealing important processes of changes. However, the most important event is that Estonia, Latvia and Lithuania newly found each other in the space of the Baltic. It is probable that such exhibition, initiated by the artists’ associations of Lithuania, Latvia and Estonia will take place in future, they will help to reveal and compare who we are in the sphere of art. The Baltic Way is unstoppable process. It generates renewal, the ideas of artistic community and creativity.

Art critic Nijolė Nevčesauskienė