MIGLĖ KOSINSKAITĖ ir ANDRIUS MIEŽIS

Tapybos paroda
„NO PROBLEM”

2014 m. liepos 8 – 26 d.

MIGLĖ KOSINSKAITĖ ir ANDRIUS MIEŽIS

 

Tapybos paroda „NO PROBLEM“ 

Mintis surengti bendrų parodų ciklą kilo Andriui po keleto plenerų, kuriuose kartu dalyvavome.
Kadangi man seniai imponuoja jo kūryba, su džiaugsmu sutikau. Juolab, kad suradome nemažai panašumų ir bendrumų pasaulėžiūroje ir pasaulėjautoje. Abu esame savanoriškai „išsitrėmę“ į provinciją vilniečiai, jaunystėje „šlifavome“ tas pačias senamiesčio gatves, trainiojomės tose pačiose „knaipėse“, murkdėmės sovietmečio marazmuose, draugavome su to meto alternatyviausiais personažais. Gal todėl taip lengva rasti bendrą kalbą, lyg sutikus kažkur pamestą vaikystės draugą...
Manau, kad darbus, eksponuojamus parodoje, irgi vienija kažkokie paaugliško maišto atgarsiai. Pankiško maišto prieš  tvarkingą, teisingai sušukuotą ir neklystantį miesčionišką pasaulį. Mūsų pasaulis keistas, kartais „frykiškas“, kartais labai spalvotas, kartais juodai-baltas, bet tikimės - tikrai nenuobodus. O kokį naratyvą ar dialogą pavyks sukurti duetu, mums patiems bus intriga. Beje, pavadinimas „No Problem“ sufleruoja, kad nebus problemų, atkoduojant Miglės ir Andriaus kodus ir metaforas. 

Miglė Kosinskaitė

 

MIGLĖ KOSINSKAITĖ
http://www.miglek.com

Gimė 1965 m. rugpjūčio 14 d. Vilniuje.
Tapytoja. Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 2001 m.

MOKSLAS

1983  m. baigė Vilniaus 31 vidurinę mokyklą. 1989 m. baigė LTSR valstybinį dailės institutą Vilniuje šį institutą ir įgijo dailininkės tapytojos ir pedagogės specialybę.  (1983 m. įstojo )

KŪRYBA

Parodose dalyvauja nuo 1989 m. 

PERSONALINĖS PARODOS:
Paroda kartu su A.Daujotu “Kauno Lango” galerijoje (1999); paroda “Ponių laimė” galerijoje “Kauno Langas” Kaune (2003); paroda “Trys gramai retro”, Rūtos galerijoje Vilniuje (2003);  tapybos parodos galerijoje “Raina” Klaipėdoje (2003); paroda ’’Pažįstami veidai” Rūtos galerijoje,Vilniuje (2004), paroda “Monologai” galerijoje “Akis” Šiauliuose (2005); paroda “Buduariniai monologai” “Rūtos” galerijoje Vilniuje (2005); paroda „Desertui „ galerijoje „Akis“ Šiauliai (2006); paroda „Mūzos ir muzika“ „Rūtos“ galerijoje Vilniuje (2006); tapybos paroda  Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Vilniuje (2008); tapybos paroda „Jis ir Ji“, kartu su A.Beredenkovu (skuptūra) galerijoje „Soviart“ Kijeve (Ukraina) 2009;  tapybos paroda St. Peterburge (Rusija) galerijoje „ Anna Nova“  (2009); tapybos paroda „Sužvėrėjusios“ Kauno filharmonijoje (2009); tapybos paroda Vilniaus senojoje Rotušėje (2009) ; tapybos paroda Klaipėdos parodų rūmuose (2009); tapybos paroda „Sužvėrėjusios“ galerijoje  Anna Nova,  St. Peterburge (Rusija)  (2010); paroda „Iš arti“ galerijoje „A „ Panevėžyje (2011); naujausių  tapybos darbų paroda ,,Vigilijos“  Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniuje (2011); tapybos paroda  ,,Monogamija“Ryšių istorijos muziejuje  Kaunas (2011); tapybos paroda ,,Privatu“ Gabrielės Petkevičaitės Bitės viešojoje bibliotekoje Panevėžyje. ( 2013) ,tapybos paroda ,,Spalvotyra“ Ryšių nistorijos muziejuje  Kaune (2013)
Tapybos paroda Lietuvos ambasadoriaus rezidencijoje Stokholme(2014)  Tapybos paroda ,,NO Problem“ LDS galerija Arka (kartu su Andriumi Miežiu) (2014)

SVARBIAUSIOS GRUPINĖS PARODOS:
Kauno dailininkų paroda Kaune paveikslų galerijoje (1991); Tapybos paroda galerijoje “Kauno langas”, Kaune (1999); “Intymumo ženklai “paroda kartu su R.Staškevičiūte, A.Juškevičiūte Kauno paveikslų galerijoje (2000); steigiamoji tekstilininkų gildijos paroda Kaune (2000); paroda “Paskutinis XX a.kalėdinis haiku” LDS galerijoje Kaune (2000); Kauno jaunų tapytojų tapybos paroda Vilniaus rotušėje (2001); paroda “Geriausias 2000 metų kūrinys” Kauno paveikslų galerijoje (2001); “Nuo raižinio iki...” Paveikslų galerijoje Kaune ( 2001); paroda “Kauno galerija- naikinant ribas” M.Žilinsko galerijoje Kaune (2001); paroda “nuo raižinio iki …” Kauno paveikslų galerijoje (2001); paroda “juoda/balta” galerijoje “Kairė-Dešinė” Vilniuje (2001); paroda “Misterium Magnum” LDS galerijoje Kaune (2002); Kauno menininkų paroda, Krokuvoje, Lenkijoje (2002); Tarptautinio plenero “Laikas” paroda, Unesco būstinėje, Vilniuje (2002); .tapybos plenero parodos “Dipolis. Tarp Vilniaus ir Kauno” Vilniaus rotušėje, galerijoje “Meno parkas” Kaune (2003);  Paroda”Eurobuitis”,Šiaulių parodų rūmuose (2004); Paroda ”Lėlės” „Eglės“ galerijoje Kaune (2004);  Paroda ”Stalelis” LDS galerijoje. Klaipėdoje (2004); paroda „Geriausias 2008 m. kūrinys“ Paveikslų galerijoje Kaune (2009); paroda „Žirgas dailėje“ Dusetų dailės galerijoje (2009);  Balto kūrinio paroda “SPALVA  NUOTAIKA  SIMBOLIS” galerijoje „Balta“ Kaune (2010); (2012) Projekto „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose 2011“ baigiamoji paroda Vilniaus  Rotušėje (2011); XXI a. Autoportretas LDS Galerija Arka Vilnius (2011); paroda  „Menamos istorijos“ Užutrakio dvaro sodybos rūmuose, Trakų r. (2012); XV-oji Tarptautinė Vilniaus tapybos trienalė (2013) ,XXIa. Anatomija LDS Galerija Arka ,Vilnius (2013); paroda „Geriausias 2012 m. kūrinys“ Paveikslų galerijoje Kaune (2013); 2014 paroda „Geriausias 2013m. kūrinys“ Paveikslų galerijoje, Kaune; Paroda ,,Moterys – moterims” Klaipėdos galerija, Vilniaus universiteto onkologijos institutas
PLENERAI IR SIMPOZIUMAI:
pleneras “M.K.Čiurlionio kelias.Rugpjūčio preliudai”” Žemaitkiemyje Kauno rajone (2001); pleneras Žemaitkiemio dvare Kauno rajone  (2001); pleneras “Dipolis” Bikuškio dvare, Utenos raj. (2003); pleneras “Dvaro koplytstulpis” Žemaitkiemyje Kauno rajone (2003);  projektas “Nesvarumas,kaip feminizmo forma” kultūrinėje okupacijoje Kauno I forte ( 2003); pleneras “Dipolis 2” Bikuškio dvare,Utenos raj. (2004); modernios skulptūros ir objektų simpoziumas “Žemaitkiemis 2005” Žemaitkiemyje Kauno rajone (2005); „Bitės“ organizuotas projektas „Bitės meno erdvės“ 2006; Plenero „Žemaitkiemis 2006“ dalyvė ir organizatorė Žemaitkiemyje Kauno rajone (2006);  tarptautinis  tapybos pleneras „Palanga prie parko vasara“ Palangoje (2013);
KONKURSAI, STIPENDIJOS, PREMIJOS,  APDOVANOJIMAI  
2014 m. parodoje „Geriausias 2013 metų kūrinys“  
Kauno lėlių teatro prizas už kūrinį „Lost in translation“
BIBLIOGRAFIJA

Informacija. – Portr. //Kauno diena.- 1999, geg., 29.

Gečauskienė V. Atsiskyrėlių pora vėl nori bendrauti. –Potrtr.// Laikinoji sostinė.- 1999, birž.
Uždavinys A.Imtimių usitikimų vietos. // ????????//
Zabulytė J. Kas liko sename dvare.-Iliustr. // Kauno diena.- 2001, rugs. 8
Zabulytė J. Esamasis, būtasis, būsimasis .- Iliustr.// Kauno diena. – 2001, rugs.
Zabulytė J. Kas liko sename dvare.- Iliustr.// Kauno diena.- 2001, rugs. 8.
Dovydaitytė L. “Balta-Juoda” // Literatūra ir menas. – 2001, lapkrič. 23.
Dovydaitytė L. Mintys “Mysterium Magnum” apeigose. // 7 meno dienos.- 2002, saus. 18.
Petronytė J. Paveiksluose moterys – tarsi saldainiai. – Iliustr. //Vakarų ekspresas.- 2003, rugpj. 14.
Kalbino V.Tamolinaitė. Trys gramai retro. -iliustr.// Nemunas.- 2005, kovo 31-bal. 6, Nr. 13
Kiaušas V. Kad korys prisipildytų ..paveikslų.-Iliustr. //Nemunas.- 2006, birželio 8-14.
Milkova V. Lytis, asmenybė, amžinybė.-Iliustr.//Kauno diena.- 2008, spalio 27
Kutinskaitė ミ. Sužvėrėjusios Miglės moterys.- Iliustr.// Kauno diena.- 2009, spalio 23
Venckus R. Miglės Kosinskaitės vegilijos.- Iliustr. // Nemunas.- 2011, geg. 26-birz. 1, Nr. 19-20
KD inf. M.Kosinskaitės objektų pašnekesiai.  iliustr. // Kauno diena.- 2011, rugsjo 23
NARYSTĖ:
Lietuvos dailininkų sąjunga nuo 2001 m.
Lietuvos pilių ir dvarų asociacija nuo 2003 m.

IŠ MIGLĖS KOSINSKAITĖS TAPYBOS BYLOS
http://www.kamane.lt/Kurejai/Personalijos/Migle-Kosinskaite-dailininke/IS-MIGLES-KOSINSKAITES-TAPYBOS-BYLOS
Tapytojos Miglės Kosinskaitės kūrinija tik iš pirmo žvilgsnio atrodo lengvai areštuojama žodžiais. Sakyti, kad jos kūryba tvinksi, plazdena, intriguoja romantiniu siurrealizmu, vadinasi, – nepasakyti beveik nieko. Teigiant, kad ji elegantiškai dekoratyvi, veiksminga ir labai asmeniška, esmė pakimba ore. Kaltinimas, kad jos personažai teatrališki, su charakteriu, paslaptingi ir sunkiai auklėjami, – tik vos vos užsimena apie tai, kas svarbiausia. Liudijimas, kad jos tvirtų kompozicijų formai, idėjai ir charakteriui beveik nereikia spalvos drabužių, – atskleidžia tik apytikrę tiesą.
Belieka imtis seklio vaidmens – surasti vien M.Kosinskaitei būdingus kūrybos atpažinimo ženklus, kad jie, kaip individualaus braižo įkalčiai, padėtų apibūdinti neabejotiną menininkės išskirtinumą klaidžioje šiuolaikinės tapybos minioje.
Akys. Miglės paveikslų personažai visada stebi žiūrovus. Puošnios aukštuomenės damos ir liūdnos juokdarės, gracijos ir medūzos, mąslios ir nerūpestingos koketės, begėdės ir drovuolės, dekadentės, pikų damos ir salomėjos, laisvos ir kompleksuotos, turtingos ir vargšės -- visos turi savo nuomonę apie mus. Jos stebi akylai ir aptarinėja mus savo vidiniais monologais. Tarsi nurenginėja žvilgsniu. Net tada, kai herojės, rodos, užsimerkusios ar atsukusios mums nugarą. Net užrištomis ar vėduokle gudriai pridengtomis akimis. Net pasislėpusios už žirgo, seno virdulio ar kito daikto. Tai paveikslai – dialogo partneriai. Personažų akimis kalbanti tapyba.
Asmenybė. Miglės personažai ateina pas mus su ryškia autobiografija. Paveikslų plokštuma virsta tarsi monospektaklio scena, nuo kurios į mus kreipiasi asmenybė.Tvirta savo pasirinktu gyvenimo būdu ir pasaulio suvokimu. Ryški, vienetinė, stipri net savo paklydimais, todėl priverčianti suklusti. Tai – asmenybės likimu kalbanti tapyba. Tokiai tapybai net nebūtinas spalvingas apdaras. Kartais užtenka vien monochromijos su spalvų papildais. Nes įdomu klausytis, ką kalba drobės.
Romantika. Miglės paveikslai – laisvos improvizacijos romantikos, apibendrinto retro stiliaus, Rytų ir Vakarų civilizacijų temomis. Kartais tauriai liūdnas, kartais valiūkiškai rimtas, rafinuotas žaidimas nuotaikomis, madomis, likimais ir emocijomis. Ilgesys kažko, kas prarasta, ką nesugrąžinamai suniokojo civilizacija, urbanizacija, globalizacija. Tokia tapyba gimsta iš nostalgijos sunykusiam dvarui žmogaus širdyje ir iš ilgesio moters asmenybės paveldui.
Amžinumas. Iš kokio amžiaus Miglės herojės? Kodėl jos taip noriai ir laisvai kalbasi su mumis? Atėjusios tarsi iš šimtmečių senumo paveikslų, puošnių rūmų, istorinių ir meilės romanų – jos viską žino apie mus ir to neslepia. Tai – moteriškumo paslapties ir gudrybių, skrydžių ir kryčių atsivėrimai. Jų amžinumas nepavaldus kalendorinei madų kaitai. Tai amžino aukso amžiaus žmoguje teigimas, paremtas ankstyvojo renesanso, mažųjų olandų, secesijos, art deco, nebyliojo kino įspūdžiais ir dar nežinia kokiais regėjimais. Miglė neslepia mėgstanti manipuliuoti epochomis ir įvaizdžiais, kad pažiūrėjęs negalėtum pasakyti, kada sukurtas jos paveikslas: vakar ar prieš šimtą metų.
Lytiškumas. Užrištomis akimis atėjęs prie ekspozicijos pasakysi: „Tapyta moters!“. Ir ne todėl, kad figūrinėse kompozicijose vyrauja moterų portretai. Moterį per amžius tapė, tapo, tapys ir vyrai. Iš Miglės drobių sklinda, skleidžiasi moters paslapties ir aistros kvapas. Dirbtinai jo nesukursi. Natūraliai atsiveriantis lytiškumas skamba kaip retas ir brangus asmenybės tapatumo ženklas moters ir vyro skirtybių vertę niveliuojančiame XXI amžiaus gyvenime ir mene.
Išvada: Surinkti įkalčiai leidžia pateikti įtarimą, kad M.Kosinskaitės kūrinija ir jos bendruomenė yra unikali, ryškiai individualizuota ir labai suinteresuota mūsų gyvenimu. Kol menininkės kūrybos byla nebaigta, skiriu jai kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišsukti iš pasirinkto kelio, nepasiduoti įtakoms.Tai yra kelias, kuris tarp tūkstančių kitų keliukų surandamas be reklamos radarų ar brangių navigacinių sistemų. Toks kelias surandamas pagal akustinį širdies balsą.
Tyrimą atliko Vida Savičiūnaitė

http://www.agalerija.lt/migle-kosinskaite/is-arti/autores-zodis/
PROFESIJA
Man dievas davė profesiją, kurioje galiu realizuotis su kaupu. Manau, kad tai, ką žmonės išlieja dienoraščiui, aš tiesiog sudedu į savo kūrybinį darbą. Mano emocinės būsenos, nuostatos ir troškimai atsispindi vaizduojamuose personažuose. Tas kasdienis ‚,tepimas“ yra absoliuti psichoterapija, išgydanti nuo visų įtampų, nervų, blaškymosi. Tapyba mane stabilizuoja neprasčiau negu joga, be kurios jau irgi nebeįsivaizduoju savo gyvenimo. Tai dvi labai skirtingos ir labai stiprios gyvenimo sferos, kurios keistu būdu yra susijusios tarpusavyje, padeda išlaikyti balansą tarp kūno, jausmų ir proto. Kuo ilgiau aš praktikuoju jogą, tuo ramesnė ir stabilesnė darausi, tuo sukauptesni darosi mano paveikslai. Atsikratau nereikalingų detalių, blizgučių, forma švarėja, einu į esmę (čia man taip atrodo). Žmonės, kurie kiek nors yra ragavę rytietiškų asmenybės formavimo praktikų, supras, kad po to nieko negali daryti bet kaip, atmestinai, nenuosekliai, ne iki galo… nei namų tvarkyti, nei paveikslo tapyti, nei karnavalinio kostiumo pasiruošti. Kartais nebūna lengva išlikti vienodai susikaupusiai prie paveikslo nuo pradžios iki galo. Visuomet labai smagu pradėti darbą, per pirmą seansą padarau labai daug ir su dideliu užsidegimu. Daug labiau kankinuosi, kai reikia užbaigti paveikslą, nes visuomet atrodo, kad dar galima būtų kai ką patobulinti.
VEIDAI
Niekuomet nenusibosta stebėti žmones, jų veido bruožus, dėtis juos į galvą. Vėliau jie atsiranda paveiksluose, transformuoti į įvairius personažus. Tapydama veidus, tarsi atsijungiu nuo realybės, visai nepastebiu kaip bėga laikas, galiu valandų valandas ,,lipdyti“ ir ,,stumdyti“ akis, lūpas, veido kontūrą, kol išgaunu tą vienintelę ,,teisingą“ veido išraišką ir įvelku ją i tinkamą rūbą. Turbūt psichologai galėtų paaiškinti, kodėl taip ,,veža“ tas gyvybės įpūtimas negyvai drobei.
Dar įdomiau, kaip VEIDAS veikia žmogų, besirenkantį paveikslą. Savo praktikoje daug kartų susidūriau su situacija, kai paveikslas žmogui patinka arba nepatinka vien dėl pavaizduoto personažo veido patrauklumo. Kitaip sakant, gali visai nevykęs idėjine ir kompozicijos prasme, spalviniai nuobodus paveikslas turėti didelį pasisekimą tik dėl to, kad jame pavaizduotas veidas išraiškingas ir įsimenantis. Ir atvirkščiai, kiti darbai, kurie man atrodo daug geresni konceptualiai ir techniškai, nuvilia žiūrovus, nes juose nėra pavaizduotų ,,gražių veidelių“. Esu labai dėkinga tiems vienetams iš meno mylėtojų ir vartotojų būrio, kurie nesibijo aštresnio siužeto, ryškesnės spalvos, nuogumo ar į žiūrovą nukreipto įdėmaus žvilgsnio. Jei ne jie, mano amato žmonės būtų pasmerkti tapyti vien ,,pritaikomuosius“ paveikslus. Kaip žinia, tobulas lietuviškas paveikslas turėtų būti šiltų pastelinių spalvų, saldžiai gelsvų ar rusvų tonų, su viena ar keletu romantiškų figūrėlių, damų, švelniais veidais, pasiklydusių laike ir stiliuose, geriausia horizontalaus formato, kad tiktu virš sofutės. Menotyrininkas V.Poškus, kalbėdamas apie meno vartojimą Lietuvoje, neseniai rašė, kad lietuviams reikia ,,lėlių“. Labai tikiuosi, kad prusdami ir lavindamiesi, mes jau greitai išaugsime iš ,,lėlių“ amžiaus.(Ir sau to paties linkiu)
KAUKĖS IR PERSONAŽAI
Daugelis pastebi, kad mano kūryboje daug teatrališkumo. Neneigiu. Persikūnijimo tema tikrai man artima. Visuomet įdomu, kaip, pakeitus išorę, keičiasi vidus, kaip forma įtakoja turinį, o turinys – formą. Galbūt įtaką turėjo paauglystėje lankyti teatro būreliai, tuo metu vyravęs išskirtinis dėmesys teatrui. Bet kokiai progai pasitaikius, stengiausi aktyviai dalyvauti visuose renginiuose, susijusiuose su persikūnijimu: kaukių karnavaluose, saviveikliniuose spektakliuose. Veliau ta ,,bacila” persikėlė į tapybą. Todėl esu daugiau žinoma kaip moterų personažų kūreja. Iš tikrųjų esu jų ,,išleidus” nemažai: nuo renesansinių gražuolių iki nebyliojo kino ikonų. Kiekviename laikotarpyje, kiekviename stiliuje randu kažką artimo, kas užkabina ir įkvepia laisvai interpretuoti. Tačiau nesinori užsistovėti vienoje vietoje, štampuojant jau įgyvendintų paveikslų klonus. Jei kūrėjas ,,gyvas”, man atrodo, jam natūraliai kyla poreikis ieškoti naujų temų, naujų motyvų. Todėl tikiuosi, kad žiūrovai labai nenusivils naujose parodose, šalia įprastų gražuolių išvydę keistokus personažus, pusiau žvėris – pusiau žmones, jų fragmentus ir transformacijas. Tai tik kitokios kaukės, o vidiniai dalykai, kurie jaudina, išlieka tie patys – santykis su savimi ir su pasauliu, konfliktas ir harmonijos paieška.
Miglė Kosinskaitė

 

  

 

ANDRIAUS MIEŽIS

http://andriusmiezis.weebly.com

Kūrybinė biografija:

1.   Personalinė paroda Kauno architektų namuose 1992 m.
2.   Personalinė paroda galerijoje “Bohema” 1992 m. (Klaipėda)
3.   Personalinė paroda galerijoje “Langas” 1993 m. (Vilnius)
4.   Personalinė paroda Tiškevičių rūmuose 1993 m. (Kretinga)
5.   Personalinė paroda Medalių galerijoje 1994 m. (Vilnius)
6.   Personalinė paroda galerijoje “Ten” 1995 m. ( Liepoja, Latvija)
7.   Kūrybinis duetas “Ū” 1995 m. (Šiaulių parodų rūmai)
8.   Akcija “Polincestas” 1996 m. (Šiaulių parodų rūmai)
9.   Personaline paroda Klaipėdos menininkų namuose 1997 m.
10. Personalinė paroda galerijoje “Kauno langas”  1997 m.
11. Personalinė paroda galerijoje “Stikliai”  1997 m. (Vilnius)
12. Tarptautinis Nidos pleneras “Brucke” 1998 m.
13. Personalinė paroda galerijoje “Kauno langas”  1998 m.
14. Grupine paroda Bornholmo galerijoje 1998 m. (Bornholmas, Danija)
15. Lietuvos dailė Bosoje 1998 m. (Bosa, Italija)
16. Klubo “PINX” paroda 1998 m. (Klaipėdos parodų rūmai)
17. Grupinė paroda galerijoje “Arka” 1999 m. (Vilnius)
18. Nidos plenero “Brucke” premija 2000 m.
19. Tarptautinė paroda Bornholmo rotušės rūmuose 2000 m. (Bornholmas, Danija)
20. Kreis Lippe stipendija ir rezidentura Schwalenberg Kunstlerhaus menininkų namuose 2001 m. (Vokietija)
21. Personalinė paroda Klaipėdos parodų rūmuose 2001 m.
22. Personalinė paroda galerijoje “Znad Willi” 2001 m. (Vilnius)
23. Tarptautinė paroda “Der Himmel Auf Erden” 2001 m. ( Schwalenberg, Vokietija)
24. Tarptautinė paroda “Kunst in der Werkstatt”  2001 m. ( Schlitz,Vokietija )
25. Personalinė paroda galerijoje “Vartai” 2002 m. (Vilnius)
26. Grupinė paroda “Willsons gallery” 2003 m. (Čikaga, JAV)
27. Personalinė paroda “Parko” galerijoje 2004 m. (Klaipėda)
28. Tarptautinė  paroda “Caisa” galerijoje 2004 m. (Helsinkis, Suomija)
29. Tarptautinių Nidos plenerų “Brucke” tapybos kolekcijos paroda Vilniaus rotušėje 2004 m.
30. Respublikinė tapybos paroda “Romantizmo taktikos šiuolaikinėje tapyboje” galerijoje “Arka” 2004 m. (Vilnius)
31. Grupės autorių tapybos ir skulptūros darbų paroda “Dublis” Lietuvos dailininkų sąjungos parodų salėje 2005 m.(Vilnius)
32. Personalinė paroda galerijoje “Rūta“ 2005 m.(Vilnius)
33. Personalinė paroda galerijoje “Artima” 2006 m.(Vilnius)
34. Paroda “Double pleasure” kartu su Linu Liandzbergiu Šiaulių parodų rūmuose 2007 m.
35. Personalinė tapybos paroda A. Savicko galerijoje 2007 m.(Palanga)
36. Respublikinė paroda “Be potepio” Arkos galerijoje 2008 m.(Vilnius)
37. Tarptautinė paroda”Decentrizmas”- projekto “Vilnius kultūros sostinė” tęstinė dalis, Vilniaus geležinkelio stotyje  2009 m.
38. Lietuvos tapytojų parodos Airjos miestuose Lisburne ir Dubline,  skirtos Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti 2009 m.
30. Personalinė paroda  “Trys ciklai” Antano Mončio muziejuje Palangoje 2010 m.
31. Grupinė paroda “3+1” Klaipėdos parodų rūmuose 2010 m.
32. Stipendija ir rezidentura menininkų namuose Lukas 2011 m. (Ahrenshoop, Vokietija)
33. Tarptautinė paroda "Remix 2011" Arkos galerijoje 2011 m.(Vilnius)
34. Peronalinė paroda " O Gyvenimas" Šv.Jono gatvės galerijoje 2012 m.(Vilnius)
35. Tarptautinė paroda "Menamos istorijos/Figūra" Užutrakio dvare 2012 m.(Trakai)
36. 2012 metais LR Kultūros ministerija suteikė meno kūrėjo statusą
37. Personalinė paroda galerijoje "Mare Liberum" 2012/2013 m. (Hamburg, Vokietija)
38. Tarptautinis pleneras "Palette of friendship" 2013 m. (Batumi, Gruzija)
39. Personalinė paroda galerijoje "Kirchenkai" 2013 m. (Kiel, Vokietija)

 

Kas daro A.Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai.. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant “nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti “vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.  
                      A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys.
                                                                   
                                                                                                                                                                             Ignas Kazakevičius


   A.Miežio tapyboje lanksčiai persipina metafizinės tendencijos, filosofinės potekstės, dekoratyvumas ir stilizacija, subtilus lyrizmas, ironija ir švelnus groteskas. Stiprios, intensyvios spalvos, ornamentinė piktografija, magnetizuojantis dekoratyvumas, statiška kompozicija, architektūriška vaizdo perspektyva ir lyriškos jo deformacijos, be galo stiprus erdvės pojūtis, hiperrealistinė tapybos maniera, - tokia A.Miežio tapyba. 
                                                                    
                                                                                                                                                                              Rita Bočiulytė       


  A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.
  A.Miežio bandymas pažvelgti į senuosius folkloro klodus naujai arba šiuolaikinio pasaulio akimis demonstruoja realiai nesuderinamų dalykų koegzistenciją, priešybių lauką, kontrastą, kurį determinuoja pakitusi bendražmogiškų vertybių skalė. Iš pirmo žvilgsnio linksmi ir smagūs kūriniai iš tiesų išryškina šiandienės visuomenės skaudulius,sugeba atskleisti tai, ką dažnai paslepiame po idealizuoto pasaulio horizontais ar utopiškų vizijų bei nerealių svajonių skydais.
  Kita vertus, šiame reikšmių perkėlimo žaidime glūdi daug gilesnė įžvalga – žaismingai ir lakoniškai reflektuodamas praeitį, A.Miežis visų pirma dėmesį fiksuoja į pasikeitusią dabartį, arba tą pasaulį, kuris mus supa kasdien, ir apie kurio „pabaisiukus“ net nebesusimąstome. Dažnas A.Miežio darbas pagrįstas konceptualaus meno principais. Jau akcentuota jautri kūrinių pavadinimų ir siužeto dermė leidžia autoriui pasiūlyti žiūrovui vieną iš kūrinio „perskaitymo“ galimybių. Tačiau tai – jau žiūrovo reikalas, ar jis sutiks žaisti autoriaus žaidimą, ar pasiūlys naujas taisykles. Pagal jas kūrinio gyvybė, jo suvokimas ir interpretacija priklauso pačiam žiūrovui.
                                                                                                                                                                                             Goda Giedraitytė
 
  
Kūrybines idėjas A. Miežis sieja su siurrealizmo ideologija. Siurrealistams rūpėjo tai, kas slypi už sąmonės kontrolės – tai, kas yra nevaržoma jokios socialinės erdvės normų. Visiškai švarus ir logika pagrįstas vaizdinys išsivaduoja iš siurrealizmo gniaužtų. Gal būt čia gimsta siurrealistinės idėjos. Idėjų virsmo aktualiai egistuojančiu vaizdu proceso metu atsiranda speciali ir tikslinga meninio vaizdo konstrukcijas grindžianti logika, nusakanti meninių tikslų kryptis. Teptuko pagalba formuojamus dekoratyvius objektus galima sieti su primityvizmu bei popmenui būdingu dekoratyvizmu, kuris šiuo atveju siekia kvestionuoti išpuoselėtą ir standartizuotą estetiško ir vienodo tiražuoto objekto, tarsi originalo, svarbą
   Kartais iš smulkių dalykų išsivysto dideli ir stebinantys pasaulio objektai. Jie gali būti grėsmingi arba naudingi, ir net gi mieli. Taigi, ar menininko pavaizduoti objektai yra pavojingi? Gal iškylantis pavojus yra savotiško vizualinio malonumo ir nuotykio priežastis? Plėtojamas dekoratyvinis kūrybos braižas, nuglaistytos vaizduojamų objektų formos, kuria savotišką mitologinį siužetą, į kurį netikėtai įtraukiamas ir pats žiūrovas. Ką galime vadinti gyva ir aktualia šiuolaikine mitologija? Tikriausiai, kaip viena aktualiausių šiuolaikinės mitologijos formų, gali būti įvardijami neatpažįstami skraidantys objektai. Čia – kultūros produktų rinkoje gausiai plėtojama nežemiškos civilizacijos idėja. Akivaizdu,  kad mitologijos pagrindu virsta tie reiškiniai, kurių negalima efektyviai paneigti arba paaiškinti pasitelkus mokslą. Čia atsirandanti baimė prasisunkia iki žmogaus sąmonės gelmių, ir užsitikrina visuotino sindromo vietą. Visuotinumo statusas išlieka ir tuomet, kai bandoma nekreipti dėmesio į egzistuojantį mitą, arba jį sąmoningai uždrausti. Kadangi draudimo metu tikėjimas mitu dar labiau paskatinamas, dėl to mitais ne tik persunkiama mūsų žmogiškoji kasdienybė, bet ji (realybė) iš naujo sukuriama. Mitu tikima taip kaip religija. Jis parduodamas kaip gyvybiškai būtina prekė. Mitas nepastebimai priartėja prie savęs (žmogaus) identifikacijos ir pasaulio suvokimo problemų, bei tampa jų sprendimo instrumentu.
                                                                                                                                                                             Remigijus Venckus


               
  Andrius Miežis – tapytojas vizionierius. Jo tapyboje atpažįstame siurrealistinės kūrybos principus – išlaisvintą pasamonę, nevaržomą vaizduotę, sapnų ir fantazijų pasaulio logiką, kur neglioja racionalaus proto dėsniai. Tačiau siurrealizmo ideologija čia stipriai paveikta šiuolaikinio pasaulėvaizdžio, skaitmeninių technologijų. Nenuostabu, nes šis menininkas, be tapybos, nemažai laiko skiria skaitmeninei kūrybai – kuria skaitmeninę muziką, komponuoja skaitmeninius fotokoliažus.
  Savo keistus psichodelinius vaizdinius A. Miežis tapo naudodamas dekoratvias, apibendrintas formas, ryškų, „sintetinį“ koloritą. Jis sąmoningai nepalieka nei vieno „gyvo“ potėpio, nenugludintos formos ar paviršiaus, kurdamas uždaros, dirbtinės, beorės erdvės įspūdį. A. Miežio paveiksluose atsiveria fantastinės, nežemiškos civilizacijos. Jose dažniausiai veikia antrinės realybės pavidalai – neorganiški kūnai – robotai, paslaptingos stafažinės figūros. Neretai – su pridengtais, užmaskuotais veidais, pasislėpusios po kaukėmis, arba žvelgiančios negyvomis, stiklinėmis akimis. Tačiau neapleidžia įspūdis, kad negyvos būtybės čia gyvena „žemišką“ gyvenimą. Jos pasakoja apie meilę, viltis, užkalbėjimus, netikėtus susitikimus, dinamiškus greitkelius ir svajonių galaktikas, kuriose į dangų stiebiasi didingi kalnai ir švyti vaivorykštės...

Iš Menamos istorijos: 2012 m. birželio 16 - rugsėjo 30, Užutrakio dvaro sodybos rūmai