OVIDIJUS TALIJŪNAS

Kaligrafijos paroda
„AIKHU JAUSMAS”

2014 m. liepos 8 – 26 d.

OVIDIJUS TALIJŪNAS

 

 

OVIDIJUS TALIJŪNAS {Ovis}- beveik 20 metų kuriantis grafikos dizaineris, dailininkas-apipavidalintojas, šriftų kūrėjas, Lietuvos grafinio dizaino asociacijos narys (LGDA), gimė 1970.01.02 Vilniuje.
Originalumu ir išskirtinumu pasižymintys Ovidijaus sukurti logotipai, firminiai stiliai, plakatai, afišos, knygų bei žurnalų dizainas džiugina ne tik Lietuvos bet ir užsienio rinkos užsakovus. Begalinė aistra kinui ir teatrui autoriui suteikė nuostabias galimybes kurybiškai pasireikšti ir šiose srityse. Tarptautiniame festivalyje „Kinas prieš melą“, Manto Kvedaravičiaus dokumentinio filmo „Barzakh“ kūrime. Šiuo metu Ovidijus Talijūnas dirba su lituanistiniu šriftu „Palemonas“.
Dirbant vizualinės komunikacijos srityje, autorius niekuomet nenustojo kurti. Įkvėptas prancūzų avangardinio judėjimo „Lettrism“ pradininko Isidore Isou, grafikų: Alberto Gursko, Algio Kliševičiaus, rašytojo Boris Vian, skulptoriaus Rimanto Sakalausko, bei eksperimentinės muzikos atlikėjų Steven Brown ir Blaine L. Reininger...

Taip gimė jausmas, išreiškiantis „bežodę kalbą“ –
AIKHU JAUSMAS

Kaligrafijos menas paprastai vertinamas pagal du atskaitos taškus - vakarietišką ir rytietišką tradicijas. Vakarietiška kaligrafija daugiau klasikinė, tradicinė, kurioje laikomasi raidės konstrukcijos, parašymo kokybės. Rytietiška – tai tarsi haiku, kuri remiasi giliomis filosofinėmis įžvalgomis ir ekspresyvia išraiška bei subalansuota kompozicija.
Lietuvišką kaligrafiją dažnai galima apibūdinti kaip šių dviejų tradicijų simbiozę. Kartais ji virsta šriftine grafika, ekspresyviuoju piešimu, greitaraščiu.
Ovidijaus Talijūno kūrybą galima būtų įvardyti kaip tarpinį žanrą tarp kaligrafijos, grafikos ir abstrakčiosios tapybos. Čia sunkiai įžiūrėsime raides ar žodžius, neperskaitysime konkretaus teksto, bet jusime pulsuojančius siluetus. Greičiau tai tekstai, užrašyti bežode kalba. Tradicinei kaligrafijai nėra būdingas spalvingumas, tačiau Ovidijaus darbai pakeri savo spalvinėmis dermėmis. Visuose kūriniuose pulsuoja ritmas, keli ritmai. Kaip pasakytų žymus airių kaligrafas Denis Brown – tai poliritminės kompozicijos. Tarsi orkestro garsai linijos ir dėmės persidengia ir papildo vienos kitas. Tie ritmai tvarkingi, išlaikyti, be išsišokimų ar ilgų pauzių. Tai jausmas.

Lidija Kuklienė