Metinė apžvalginė Vilniaus tapytojų paroda

LAISVĖS SPALVOS

Annual Survey Exhibition of Vilnius Painters

COLOURS OF THE FREEDOM

Parodos atidarymas balandžio 15 d., antradienį, 18 val.

 

LAISVĖS SPALVOS

 

Metinė apžvalginė Vilniaus tapytojų paroda LAISVĖS SPALVOS skirta Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio 25-osims metinėms pažymėti. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (nuo 1990 m. Lietuvos Sąjūdis) 1989 m. kovo 3 d. oficialiai įregistruotas kaip organizacija. Iniciatyvinės grupės narių tarpe buvo nemažas būrys menininkų: rašytojų, aktorių, poetų, muzikų, kompozitorių, režisierių, architektų, filosofų, žurnalistų, mokslininkų. Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių tarpe buvo ir keli žinomi dailininkai – Bronius Leonavičius ir Arvydas Šaltenis. Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių paskelbė savo neprikausomybę. Sąjūdis buvo pirmasis žingsnis Lietuvos valstybingumo atkūrimo link. Lietuvos dailininkai aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, LDS būstinėje vyko vieni pirmųjų Sąjūdžio posėdžių.
1989 m. Lietuvoje vyko ir daugiau  reikšmingų įvykių: atšventinta Arkikatedra bazilika (uždaryta 1949 m.), Šv. Kazimiero palaikai grąžinti į Arkikatedrą iš Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, pirmą kartą Lietuvoje sovietų okupacijos sąlygomis viešai paminėta Nepriklausomybės diena, įvyko rinkimai į Sovietų sąjungos Aukščiausiąją tarybą, kuriuos didžiule dauguma laimėjo Lietuvos Persitvarkymo sąjūdis, įvyko Pirmoji Baltijos asamblėja.
Laisvė – prigimtinė žmogaus teisė. Laisvas ir mąstantis piletis – demokratinės valstybės pagrindas. Laisvai ir nepriklausomai mąstantys žmonės sukūrė pirmąsias demokratijos užuomazgas, formavo novatoriškas vizijas, inicijavo ir vykdė reformas, kūrė pilietines visuomenes. Per visą žmonijos istoriją laisvė nuo kieno nors primestos valios - priespaudos, tironijos, pančių, vergovės - buvo didžiausia pavergtų tautų siekiamybė, taip pat tai ne kartą atsitiko ir Lietuvos istorijos bėgyje. Laisvės tema meno žmonėms – labai svarbi: tai ir galimybė kurti, mąstyti, laisvai pasirinkti išraiškos priemones, laisvė būti nepriklausomu menininku. Laisvės apraiškos labai svarbios tiek kiekvienam visuomenės nariui, tiek menininkui jo kūryboje. Menininkai išreiškia nepriklausomai mąstančio piliečio ir žmogaus poziciją, vizionieriškai numato slapčiausius žmogaus sielos pokyčius. Jie tarsi lakmuso popierėliai, atveriantys žmogiškos prigimties kerteles, padedantys susivokti, apmąstyti savo gyvenimą. Menininkas turi mąstyti ir kurti laisvai, be cenzūros, apribojimų – tada jis kurs pilnavertį meną. Laisvė – neturėjimas suvaržymų visuomeniniame-politiniame gyvenime, nebuvimas apribojimų kūryboje, žodžio, spaudos laisvė. Vyresni Lietuvos menininkai žino laisvės kainą. Sovietiniu laikotarpiu Lietuvos menininkai buvo vertinami Tarybų Sąjungoje, tačiau toli gražu ne visi galėjo laisvai rodyti savo kūrybą, laisvai reikšti mintis. Tapytojai šioje parodoje buvo pakviesti išreikšti laisvės sąvoką ir jos spalvas kuo įvairiausiais pavidalais ir, vengiant deklaratyvių meninių sprendimų, pateikti savo kūrybinę laisvės viziją.
Nuo seno spalvoms būdingos daugialypės simbolinės reikšmės. Spalvos išreiškia ir įkūnija žmogaus savybes, hierarchinę priklausomybę, gėrio-blogio, pradžios-pabaigos suvokimą ir kt. Ši simbolika žinoma dar nuo Antikos laikų, vartota ir pirmykštėse tautose. Liaudies mene simbolinis spalvų traktavimas išlikęs iki šiol. Įvairios tautos kiek skirtingai interpretavo spalvų reikšmes, tai ypač skiriasi Europoje ir Azijoje. Pavyzdžiui, balta spalva yra gedulo spalva Azijoje, tuo tarpu Europoje ji traktuojama, kaip  pradžios, švaros, jungties spalva, todėl dažnai naudojama jungtuvių, gimimo, iniciacijos apeigose.
Kalbant apie laisvės spalvas, pirma mintis kyla apie raudoną – kraujo, liepsnos, gyvenimo meilės, šilumos, aistros, karo, kovos spalvą. Senovėje tikėta, kad raudona spalva saugo nuo pavojų, Senovės Romoje nuotakos dėvėjo raudoną kaip liepsna šydą, simbolizuojantį meilę ir vaisingumą. Ji buvo imperatoriaus, kilmingųjų, karvedžių spalva. Budelis viduramžiais devėjo raudoną drabužį, reiškiantį gyvenimo ir mirties jungtį. Kardinolas ir šiandien nešioja raudoną apdarą, kad primintų kankinių kraują. Tradiciškai raudona – ryški signalinė spalva, žadanti naujo gyvenimo ir šilumos atėjimą, taip pat - revoliucionierių vėliavų spalva.
Laisvės spalvų spektre galėtų atsirasti ir mėlyna – dangaus, tolių, skaidrumo, grynumo, dieviškumo, tiesos, ištikimybės spalva. Taip pat – nerealybės, aukšto siekio, svajonės spalva. Krikščioniškoje simbolikoje mėlyna simbolizuoja tyrumą, todėl Marija paprastai yra vaizduojama apsigaubusi mėlynu apsiaustu. Dažnai krikščionybėje mėlynos ir baltos supriešinimas simbolizuoja dangaus kovą su žeme (pvz. Šv. Jurgio kova su drakonu). Rytuose, islamo šalyse iki šiol mėlyna spalva yra laikoma apsauga nuo pikto.
Gal laisvės spalva galėtų būti ir žalia – ateinančio pavasario, gyvybės, šviežumo spalva, savo reikšme esanti tarp pragaro liepsnos raudonio ir dangaus mėlynės. Žalia dažnai priešinama su raudona, kaip gyvybės spalva, kartais ją pavaduoja. Žalia reiškia atsinaujinimą, todėl yra vilties, ilgaamžiškumo, nemirtingumo spalva. Laivės spalvų spektras yra pakankamai platus, čia kiekvienas menininkas gali rasti savo laisvės spalvos ir formos išraišką, šią temą traktuoti skirtingai, individualiai, sudėdamas savo asmeninę patirtį, išgyvenimus, vizijas.
LDS galerijos ARKA įsikūrimo metai (1990) sutampa su Lietuvos nepriklausomybe. Nuo pat pirmųjų metų čia buvo rengiamos kasmetinės Vilniaus tapytojų parodos. Parodų tikslas yra apibendrinti ir įvertinti kiekvienų metų meninius pasiekimus. Šios parodos visada dailininkų buvo mėgiamos ir lankomos, tapo ilgalaike tradicija. Palaipsniui prigijo idėja rengti parodas, įprasminančias svarbias Lietuvai datas.  Kasmetinėms Vilniaus tapytojų parodoms stengiamasi suteikti daugiau svorio, turinio, atrinkti tuos kūrinius, kurie geriausiai atspindi pasirinktą temą. Didelį visuomenės susidomėjimą sukėlė parodos, skirtos K.Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms,  S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-osioms metinėms paminėti.
Laisvės spalvų temai skirtą parodą ketiname eksponuoti ne tik Vilniuje, Arkos galerijoje, bet ir kituose Lietuvos meno centruose – VDA galerijoje Telšiuose, Kėdainių daugiakultūriniame centre, Zarasų krašto muziejuje, Jurbarko krašto muziejuje ir k.t.
Projekto tikslai – pristatyti visuomenei LDS Vilniaus tapytojų kūrybą, priminti apie svarbią Lietuvai datą, parodyti naujus veidus, stilistines naujoves. Parodoje dalyvauja ne tik LDS nariai, bet ir jai nepriklausantys tapytojai, taip pat jauni, bet parodę kūrybinę brandą ir meninius ieškojimus menininkai. Darbus parodai atrinko LDS tabybos sekcijos sudaryta komisija. Komisijos nariai: Arūnė Tornau (kuratorė), Palemonas Gintaras Janonis, Linas Liandzbergis, Jolanta Kyzikaitė, Gražina Vitartaitė, Algimantas Stanislovas Kliauga. Parodos organizatorius – LDS Galerija ARKA. Rėmėjai – Lietuvos dailininkų sąjunga, LR Kultūros taryba.